Vis tik mokslininkai nelinkę sutikti, kad maisto ruošimui naudojami riebalai gali tapti geoinžinerine priemone, skirta globaliniam atšilimui slopinti.
Šis tyrimas skirtas abejonėms dėl maistui ruošti naudojamų riebalų poveikio klimatui išsklaidyti. Anot mokslininkų, riebalų molekulės atmosferoje susijungia į sudėtines 3-D struktūras, rašo BBC. Šių aerozolių gyvavimo trukmė ilgesnė nei įprastinių, o tai savo ruožtu gali paskatinti formuotis debesis, kurie, anot ekspertų, galimai pasižymės klimatą vėsinančiu poveikiu.
Tyrimo autoriai teigia, kad atliktas tyrimas turėtų suteikti daugiau žinių dėl aerozolių poveikio temperatūrų svyravimams ilgalaikėje perspektyvoje. Atmosferos aerozoliai – tai viena iš klimato mokslų sričių, kur abejonių ir neaiškumų iš tikrųjų netrūksta.
Kalbama apie mažytes daleles, kurios gali būti kietos arba skystos, pradedant Sacharos dykumos dulkėmis ir baigiant per chemines reakcijas susidarančiais suodžiais ir aerozoliais. Šio dalelės gali turėti paties įvairiausio poveikio, o dauguma aerozolių atspindi Saulės spindulius juos siųsdami atgal į kosminę erdvę, kur jie absorbuojami kitų objektų. Aerozoliai ir jų suformuoti debesys, kaip teigiama, gali atspindėti apie ketvirtadalį Saulės skleidžiamos energijos ir išsiųsti ją atgal į kosminę erdvę.
Mokslininkai jau kurį laiką tikina žinantys, kad riebalų rūgščių išskiriamos molekulės, susidarančios naudojant gruzdintuves ir virykles, gali į atmosferą išsiųsti aerozolinių dalelių. Vis tik šis kartas yra pirmasis, kai mokslininkai nusprendė įsigilinti į šioms dalelėms, susikaupiančioms atmosferoje esančiuose lašeliuose, tenkantį vaidmenį.
Taikydami ultragarsinę levitaciją kaip priemonę sulaikyti pavienius sūraus tirpalo ir oleino rūgšties lašelius mokslininkai sugebėjo priversti juos judėti taip, kad būtų galima tuos lašelius išanalizuoti pasitelkiant lazerio ir rentgeno spinduliuotę. Paaiškėjo, kad rentgeno spinduliai itin reikšmingi, kai būtina atskleisti vidinę struktūrą.
„Išsiaiškinome, kad šie lašeliai gali suformuoti tam tikras savaime susidarančias fazes, o tai reiškia, kad šios molekulės gali atmosferoje išlikti kur kas ilgiau“, - teigė vienas iš atlikto tyrimo autorių Christianas Pfrangas iš Redingo universiteto. „Šios savaime susidarančios struktūros neįtikėtinai tąsios, taigi užuot turėję vandens lašelį turime dalyką, kurio savybės primena medų, o procesai lašelio viduje sulėtėja, - „BBC News“ sakė jis. – Jos yra atsparios oksidacijai, todėl gali išlikti ilgiau, o debesų formavimosi procesas vyks lengviau.“
Remiantis praėjusiais metais paskelbtais atlikto tyrimo rezultatais, mokslininkai įsitikinę, kad riebalų rūgščių molekulių kiekis ore palyginti didelis ir sudaro apie 10 proc. virš Londono sklandančių smulkiųjų dalelių. Toks rezultatas gali turėti poveikio debesų gausai ir karščio, kurį dalelės atspindėdamos grąžina į kosminę erdvę, kiekiui.
„Jei, pavyzdžiui, norime taikyti taršos kontrolės priemones „McDonald‘s“, turėtume įvertinti, kad šių molekulių egzistavimo trukmė – ne dvi valandos, o galimai daugiau nei para. – įžvalgomis dalinosi Ch. Pfrangas. - Tada šis iš „McDonald‘s“ išsiveržęs oru keliaujantis siuntinys įveiks 10 kartų didesnį atstumą. Šis faktas svarbus ne tik vietos oro taršai, bet ir norint nustatyti, koks bus susidarysiančių debesų poveikis, nes būtent tai kelia daugiausia neaiškumų.“
