Visgi, evoliucija šiam kreidos periodo gyvūnui padovanojo labai trumpas priekines galūnes. Ilgą laiką netgi buvo manoma, kad jos neatliko visiškai jokios funkcijos, tačiau dabar mokslininkai mano priešingai – tiranozauro rankos buvo labai svarbios.
Įprasta manyti, kad tiranozauro rankos buvo tiesiog komiškai trumpos ir nereikalingos. Ir iš tikrųjų, palyginti su likusiu įstabaus gyvūno kūnu, jo priekinės galūnės buvo tiesiog juokingai mažos.
Vis dėlto, nereikalingomis jų vadinti negalima. Mokslininkai kurį laiką tyrė, ką priekinės tiranozauro galūnės galėjo reikšti dinozauro pusiausvyrai ir gebėjimui bėgti, tačiau dabar Havajų universiteto mokslininkai yra linkę kitaip aiškinti tiranozauro rankų paskirtį.
Nors ir labai trumpos, šios galūnės buvo gana stiprios. Sprendžiant iš raumenų masės ir sąnarių, jos tikriausiai buvo ir pakankamai greitos – puikiai tinkančios greitais mostais raižyti savo aukas į skutus, taip jas pribaigiant ir paruošiant sudorojimui.
Tiranozaurai ant kiekvienos rankos turėjo vos po du pirštus, tačiau jie buvo pakankamai stiprūs ir ilgi, kad padėtų perrėžti kitam dinozaurui gerklę. Prie to, aišku, prisidėjo ir 8-10 cm ilgio nagai.
Tiranozaurai puolė visus silpnesnius gyvūnus, tame tarpe ir savo rūšies atstovus. Mokslininkai teigia, kad jų rankos nebuvo tinkamos apsiginti nuo didesnių plėšrūnų, tačiau galėjo suplėšyti mėsą. Visgi, didžioji darbo dalis buvo atliekama galvos judesiais – tiranozauro kaklo raumenys buvo itin stiprūs.
Beje, jei norite pamatyti visas vietas, kuriose kadaise buvo atrastos dinozaurų fosilijos, pasinaudokite šiuo žemėlapiu.