Kinų specialistai iš pelių paėmė UPC1 geną (jis kontroliuoja žinduolių kūno temperatūros reguliavimą; kiaulės jo neturi) ir CRISPR/Cas9 technologija perkėlė jį į kiaulių embrionus. Embrionai buvo perkelti į 13 paršavedžių. Trimis atvejais apvaisinimas pavyko ir gimė 12 paršelių.
Įprastai kiaulės turi daug daugiau riebalų, nei kiti žinduoliai, nes neturėdamos UPC1 geno, jos negali reguliuoti kūno temperatūros pagal išorės sąlygas. Kinų mokslininkų išauginti genetiškai modifikuoti paršeliai sveria 24 proc. mažiau nei įprasti, nes juose mažiau riebalų.
Sėkmingi eksperimento rezultatai gali būti labai svarbūs maisto pramonei. Fermeriams nereikės skirti tiek lėšų patogių sąlygų kiaulėms sudarymui (visų pirma, tai susiję su šildymu žiemą), dėl to produkcijos savikaina sumažės. Tačiau kol kas dėl paplitusio išankstinio priešiško nusistatymo genetiškai modifikuoto maisto atžvilgiu, tokių kiaulių mėsos ant prekystalių artimiausi metu tikriausiai neišvysime, pažymi „The Salt“.
„Visų pirma, labai abejoju, kad tokias kiaules JAV kada nors bus importuos, antra – kad tokia mėsa iš vis kada nors taps maisto pramonės dalimi“, – leidiniui sakė Misurio universiteto specialistas Michaelas Robertsas, recenzavęs tyrimą PNAS.
Tuo pačiu Robertsas pabrėžė, kad moksliniu požiūriu Kinijos mokslininkų darbas turi itin didelę reikšmę.
Kokia bus genetiškai modifikuotų kiaulių mėsa, kol kas nežinia. Mokslininkai spėja, kad ji bus neriebi.
republic.ru
