Taigi W. Issacsonas rašo, kad permatomas rutulys, pavaizduotas šiame paveiksle, neiškreipia už jo esančios erdvės, o tai labai keista, nes tapydamas šį darbą L. da Vinci nuodugniai domėjosi optinėmis iliuzijomis ir šviesos lūžimo ypatybėmis. Šį faktą patvirtina daugybė įrašų ir diagramų jo dienoraščiuose.
Anot W. Issacsono, L. da Vinci buvo apsėstas savo tyrimų, o tai reiškia, kad jei jis būtų piešęs rutulį pagal taisykles, objektai, esantys už šios figūros, būtų iškreipti.
„Leonardo nusprendė nevaizduoti krištolinio rutulio realistiškai, nes pamanė, kad tai nukreips dėmesį. Galbūt jis tokiu būdu pamėgino perteikti stebuklingas Kristaus ir jo rutulio savybes“ – pastebėjimais dalinosi W. Issacsonas.
Šį mėnesį jau buvo pranešama, kad „Pasaulio gelbėtojo“ paveikslas parduodamas, o pradinė jo kaina – 100 mln. JAV dolerių (apie 85 mln. eurų). Šio paveikslo istorijos variacijų yra bent kelios. Pagal vieną versijų šis L. da Vinci darbas buvo įtrauktas į karaliaus Karolio II kolekciją, vėliau priklausė Bakingamo hercogo sūnui.
Paskui „Pasaulio gelbėtojas“ periodiškai dingdavo ir vėl atsidurdavo aukcionuose.
