Šiemet ši premija skirta Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui už jų atrastus molekulinius mechanizmus, kurie padeda gyvųjų organizmų, taip pat ir žmonių, biologiniam laikrodžiui prisitaikyti prie Žemės judėjimo.

Šie mechanizmai kontroliuoja biologinio laikrodžio „mechaniką". Pirmiausia tyrimai buvo atlikti su vaisių muselėmis.

Biologinis laikrodis reguliuoja svarbias funkcijas, tokias kaip elgesys, hormonų lygis, miegas, kūno temperatūra ir medžiagų apykaita.

Galbūt ateityje šie atradimai padės gydyti miego sutrikimus, lengviau atsigauti po ilgesnių kelionių ir t.t.

Iš dešinės: Michael W. Young, Michael Rosbash,  Jeffrey C. Hall

Premija skirta „už cirkadinius ritmus kontroliuojančių molekulinių mechanizmų atradimą“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.

Daug metų buvo žinoma, kad gyvi organizmai, įskaitant žmones, pasižymi vidiniais biologiniais laikrodžiais, leidžiančiais numatyti reguliarius paros ritmus ir prie jų prisitaikyti, tačiau buvo neaišku, kaip veikia šis mechanizmas.

1984 metais J.C.Hallas ir M.Rosbashas, dirbę Bostone, Masačusetso valstijoje, įsikūrusiame Brandeiso universitete, ir M.W.Youngas, dirbęs Rockefellerio universitete Niujorke, sugebėjo nustatyti cirkadinius ritmus lemiantį geną vaisinių muselių (drozofilų) organizme.

J.C.Hallas ir M.Rosbashas nustatė, kad šis genas koduoja baltymą PER, kuris organizme kaupiasi naktį, o dieną suyra. Šio baltymo koncentracija svyruoja pagal 24 valandų ciklą ir yra sinchronizuota su cirkadiniu ritmu.

Dabar yra žinoma, kad visų daugialąsčių organizmų, tarp jų žmonių, fiziologiniai paros ritmai reguliuojami panašaus mechanizmo.

Biologinis laikrodis reguliuoja daugelį mūsų genų ir fiziologinių procesų, priklausomai nuo paros meto.

Įteiks gruodį

Tradiciškai Nobelio premija šiam mokslininkui bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Praeitų metų premija buvo paskirta Japonijos mokslininkui Yoshinori Ohsumi už ląstelių autofagijos mechanizmų atradimą.

Praeitais metais daugiausiai dėmesio sulaukė netikėtas literatūros premijos paskyrimas Amerikos bardui Bobui Dylanui.

Kaip ir kiekvienais metais, uoliai spėliojama, kam atiteks šie garbingi apdovanojimai medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos stiprinimo ir ekonomikos srityse, nes pretendentų ratas kaip visada yra labai platus.

Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmasis paskelbė savo pasirinktą medicinos premijos laureatą arba laureatus. Ši žinia buvo paskelbta pirmadienį, kiek vėliau nei 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN), laikomas autoritetingu šaltiniu šioje srityje, prognozavo, kad gali būti pagerbtas amerikietis onkologas Dennisas Slamonas už savo atliktus krūties vėžio tyrimus ir išplėtotą terapijos metodą, naudojant preparatą „Herceptin“.

Kitas anksčiau įvardytas tikėtinas pretendentas – amerikietis Jamesas Allisonas, vienas iš vėžio imunoterapijos pradininkų, 2015 metais pelnęs Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos tyrimus, dažnai vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Jungtinėse Valstijose.

Kita vertus, Švedijos visuomeninis radijas SR prognozavo, kad šių metų premija gali atitekti tyrėjams, kūrusiems vaistus nuo hepatito C – vokiečiui Ralfui Bartenschlageriui ir amerikiečiams Charlesui Rice'ui bei Michaelui Sofiai. Ši trijulė pernai irgi pelnė A.Laskerio premiją.

Bangos, žirklės, baterijos?

Antradienį bus paskelbta, kam atiteks Nobelio premija fizikos srityje. Daugelio nuomone, šis apdovanojimas gali būti paskirtas už gravitacinių bangų atradimą.

Erdvėlaikiu sklindantys gravitacijos raibuliai pirmąkart buvo išpranašauti Alberto Einsteino, prieš šimtmetį paskelbusio bendrąją reliatyvumo teoriją. Tačiau pirmųjų konkrečių įrodymų apie jų egzistavimą buvo gauta tik 2015 metais, kai du detektoriai Jungtinėse Valstijose užfiksavo pirmąjį tokį signalą.

Vis dėlto Nobelio komitetas gali nuspręsti, kad šis atradimas dar pernelyg naujas.

Pasak „Dagens Nyheter“, žiuri gali nuspręsti pagerbti egzoplanetų atradėjus – šveicarų astrofizikus Michelį Mayorą ir Didier Queloz.

Trečiadienį premiją už nuopelnus chemijos srityje teikiantis komitetas gali pademonstruoti pripažinimą už sukurtą genų redagavimo metodą naudojant DNR karpymo priemonę CRISPR-Cas9. Šios savotiškos genų „žirklės“ leidžia pašalinti iš žmogaus embriono mutavusį geną ir pakeisti jį teisinga versija.

Vis dėlto šis atradimas taip pat gali būti per ankstyvas, kad būtų pagerbtas Nobelio premija, nes tęsiasi teisinis ginčas dėl jo autorystės ir patentų, į kuriuos, beje, yra įsitraukęs Vilniaus universitetas.

Teises į šį atradimą reiškia prancūzė Emmanuelle Charpentier ir amerikietė Jennifer Doudna, taip pat Kinijoje gimęs amerikietis Feng Zhangas.

Taip pat jau ne kartą spėliota, kad chemijos premija gali atitekti 95 metų elektrochemikui Johnui Goodenoughui – jo novatoriški darbai padėjo išrasti įkraunamus ličio jonų akumuliatorius, dabar naudojamus įvairiausiuose prietaisuose, tokiuose kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai ir elektromobiliai.

Taikos premija – už pastangas mažinti branduolinę grėsmę?

Penktadienį visų akys nukryps į Oslą, kur bus paskelbtas bene didžiausią prestižą turinčios taikos premijos laureatas.

Kai kurių nuomone, šiemet pripažinimo gali sulaukti pastangos mažinti branduolinę grėsmę. Pastarosiomis savaitėmis labai padidėjo įtampa tarp Vašingtono ir Pchenjano, Šiaurės Korėjai išbandžius savo šeštąjį branduolinį užtaisą. Taip pat didėja netikrumas dėl branduolinio susitarimo su Iranu, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino iš jo pasitraukti.

Du svarbūs pastarosios sutarties rengėjai – Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini laikomi stipriais pretendentais gauti šių metų apdovanojimą, sako Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) vadovas Henrikas Urdalas.

„Kai Šiaurės Korėja irgi kybo ant plauko, labai svarbu palaikyti iniciatyvas, apsaugančias nuo branduolinių ginklų plėtros ir platinimo“, – pabrėžė jis.

Kandidatų vardai laikomi paslaptyje mažiausiai 50 metų, bet turintys teisę juos siūlyti – tarp jų ankstesni Nobelio premijos laureatai, įstatymų leidėjai, vyriausybių ministrai ir kai kurie universitetų profesoriai – gali atskleisti savo pasirinkimą.

Manoma, kad į sąrašą yra įtraukta Sirijoje veikianti savanoriška gelbėtojų tarnyba „Baltieji šalmai“, Kongo gydytojas Denisas Mukwege, Saudo Arabijoje kalinamas tinklaraštininkas Raifas Badawi ir buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas, atskleidęs Nacionalinio saugumo agentūros vykdomo elektroninio šnipinėjimo mastą.

Švedijos akademija savo ruožtu dar nėra nustačiusi, kada paskelbs literatūros premijos laureatą. Ji paprastai skelbiama ketvirtadienį, tad labiausiai tikėtino datos – spalio 5-oji ir 12-oji.

Pernykštis akademijos pasirinkimas skirti apdovanojimą JAV dainininkui ir dainų kūrėjui Bobui Dylanui buvo toks kontroversiškas, kad Stokholmo literatų sluoksniai prognozavo, jog šiemet bus pasirinktas daug konservatyvesnis variantas. Tarp tikėtinų laureatų minimas italas Claudio Magrisas, Kenijos rašytojas Ngugi wa Thiong'o, kanadietė Margaret Atwood arba sirų poetas Adonis.

Vadinamoji Nobelio ekonomikos premija bus paskelbta spalio 9-ąją. Ją švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.

Tradiciškai Nobelio premijos bus oficialiai įteiktos per Stokholme įvyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais metines.

Šiemet kiekvienos Nobelio laimėtojui arba laimėtojams, be diplomų ir auksinių medalių, atiteks 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginiai prizai – milijonų kronų (12,5 proc.) didesni negu pernai. Jeigu kurios nors srities premija skiriama ne vienam asmeniui arba organizacijai, piniginis prizas padalijamas pagal žiuri nustatytą tvarką.