Pasak mokslininkų, šios kūno laikysenos taikymas sėdint ar stovint nepadės jums jaustis galingesniais.
Reikia pripažinti, kad taip viso labo atrodysite kaip pozuojantis susireikšminęs asmuo, rašo iflscience.com.
Tyrimą pavadinimu „Power vs. Persuasion: Can open body postures embody openness to persuasion?“, kuris buvo publikuotas leidinyje „Comprehensive Results in Social Psychology“ atliko mokslų daktaras Seanas Duffy iš Rutgers universiteto, Naujojo Džersio valstijoje, JAV, ir Ioana Latu iš Queens universiteto, Belfaste, Šiaurės Airijoje.
„Mes radome įrodymų, kad šis teiginys abejotinas tiek subjektyvių galios jausmų, tiek gebėjimo būti įtikinamu prasme, – teigė S. Duffy savo pranešime. – Tyrimas taip pat papildo supratimą, koks vaidmuo tenka kūnui pažinime ir ką mes žinome apie tai, kaip gali būti įkūnytas pažinimas.“
2012 metais internete paplito Harvardo verslo mokyklos socialinės psichologės Amy Cuddy vaizdo įrašas pavadinimu „Ted Talk“, kuris sulaukė daugiau kaip dvylikos milijono peržiūrų. Kokia jo tema?
Kūno kalba ir kaip ji veikia tai, kaip mus mato kiti. 21 minutės trukmės vaizdo įraše A. Cuddy kalba apie terminą „galios laikysena“, kurį ji apibūdina kaip stovėjimą pasitikinčioje savimi pozicijoje. A. Cuddy minėtame vaizdo įraše aiškino, kad rankų uždėjimas ant klubų stovint šiek tiek pražergtomis kojomis, „gali žymiai pakeisti jūsų gyvenimo eigą“.
Klinikinė psichologė Kirstin Bouse teigia, kad „laikysena gali turėti didžiulę įtaką tam, kaip mes jaučiamės, padidinti pasitikėjimą savimi ir laimės jausmą, taip pat teigiamai paveikti tai, kaip mus suvokia kiti“.
Minėto tyrimo metu du šimtai savanorių buvo paprašyti tvirtai arba įtikinamai perskaityti pranešimą apie šlamštmaisčio (angl. junk food) apmokestinimą. Vėliau tyrėjai išnagrinėjo tyrimo dalyvių nuomonę apie šlamštmaistį, jų požiūrį į galią, pasitikėjimą savimi ir atvirumą.
S. Duffy ir I. Latu atliktas tyrimas parodė, kad nesvarbu, kaip toli viena nuo kitos buvo padėtos dalyvių pėdos, ar kaip tvirtai jie buvo suspaudę lūpas, tai neturėjo jokios įtakos jų argumentų įtikinamumui ir neprivertė kalbėtojo jaustis galingesniu.
„Gautiems rezultatams nepavyko pakartoti anksčiau pastebėto kūno laikysenos poveikio subjektyviam galios pajautimui, – teigiama tyrimo išvadose. – Palyginti su silpnais pranešimais, stiprūs pranešimai skatino didesnį įtikinamumą, aukštesnę subjektyvią galią, didesnį pasitikėjimą savimi ir atvirumą. Vis dėlto, kūno laikysena šiems rezultatams įtakos neturėjo.“
