Laureatai buvo pagerbti per jau 27-ą ceremoniją Harvardo universitete.
Taip pat vyko tradicinis popierinių lėktuvėlių laidymas, operos premjera, o 10 mokslininkų apdovanojo tikri Nobelio premijų laureatai.
Alternatyviąsias Nobelio premijas kasmet dalija Harvarde leidžiamas humoro žurnalas „Annals of Improbable Research“; jas remia Harvardo ir Radklifo mokslinės fantastikos asociacija (Harvard-Radcliffe Science Fiction Association) bei Harvardo ir Radklifo fizikos studentų draugija (Harvard-Radcliffe Society of Physics Students).
„Šnobelių“ laureatai gavo po 10 trilijonų grynaisiais, tik – praktiškai beverčiais Zimbabvės pinigais. Šiomis premijomis buvo įvertinti mokslininkai, tyrinėję žmonių ausų dydį, bandę nustatyti kokios agregatinės būsenos – kietos ar skystos – yra katės, aiškinęsi, dėl ko kai kurie žmonės bjaurisi sūriu, ir psichologai, nustatę, kad daugelis identiškų dvynių nuotraukose negali atpažinti, kuris iš jų yra kuris.
„Tai keistas pagerbimas, tačiau aš džiaugiuosi“, – naujienų agentūrai AP sakė dr. Jamesas Heathcote'as.
Šis gydytojas iš Didžiosios Britanijos buvo įvertintas „Šnobeliu“ anatomijos srityje už žmonių ausų dydžio tyrinėjimus.
J.Heathcote'as išmatavo daugiau kaip 200 pacientų ausų ilgį ir išsiaiškino, kad senų vyrų ausys yra didelės ir kad vyresnių kaip 30 metų vyrų ausys kas dešimtmetį paauga po 2 milimetrus.
Mokslininkas nustatė, kad moterų ausys taip pat auga, tik esą jos yra mažiau pastebimos nes moterys dažniausiai jas slepia po plaukais.
„Matuoti ausis yra kažkas stebuklinga“, – pareiškė J.Heathcote'as.
„Šnobelio“ premijos laureatu taip pat tapo Ciuricho universiteto profesorius Milo Puhanas, kuris nustatė, kad grojimas Australijos aborigenų pučiamuoju mediniu instrumentu padeda nuo knarkimo.
Tokią išvadą jis padarė stebėdamas kelis savanorius, kurie mokėsi groti beveik pusantro metro ilgio instrumentu, vadinamu didžeridū.
„Reguliariai grojant didžeridū sumažėja mieguistumas dienos metu, palengvėja lengvu miego apnėjos sindromu sergančių žmonių būklė bei pagerėja jų partnerių miego kokybė“, – sakoma jo tyrime.
„Šnobelį“ už pasiekimus ekonomikoje gavo du australai, kurie išaiškino, kad norint sumažinti savo nuostolius lošimų namuose, prieš kelionę į kazino reikia vengti susidūrimų su krokodilais.
Matthew Rockloffas ir jo padėjėja Nancy Greer iš Bandabergo mieste įsikūrusio Centrinio Kvinslando universiteto keliems asmenims, besiruošusiems eiti į lošimo namus, davė palaikyti metro ilgio briaunagalvį krokodilą – saugiai surištais nasrais – ir stebėjo jų elgesį.
Pasak M.Rockloffo, į azartinius lošimus linkę žmonės laikydami rankose pavojingą roplį patyrė jaudulį, o paskui „lošdami statė didesnes sumas; per ilgą laiką tai lems didesnius nuostolius dėl azartinių žaidimų“.
Kaip ir daugumą iš pirmo žvilgsnio kvailai skambančių „Šnobelio“ premijomis įvertintų tyrimų, pastarąją studiją galima pritaikyti ir rimtoms problemoms spręsti.
„Tai buvo pirmoji studija, tirianti emocinę susijaudinimo įtaką lošėjų pasirinkimams; ji turi akivaizdžią naudą sprendžiant labai rimtą elgesio ir psichinės sveikatos problemą“, – teigė M.Rockloffas.