Tai buvo stipriausias Saulės žybsnis nuo 2008 metų. Po kelių parų skrydžio elektringų Saulės dalelių srautas pasiekė Žemę ir „atsitrenkęs“ į jos magnetinio lauko skydą rugsėjo 8-osios naktį sukėlė itin stiprią geomagnetinę audrą. Jos poveikis gali būti jaučiamas ir rugsėjo 9 d.
Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, komentuodamas šiuos kosminius įvykius, sakė: „Tokia galinga magnetinė audra per pastaruosius 14 metų buvo kilusi tik 2 kartus – 2015 m. ir 2003 m. Tačiau pastaroji audra dar gali abi jas pranokti, kai Žemę pasieks antrojo galingesnio Saulės žybsnio iššautas mūsų žvaigždės plazmos srautas.“
„Žemės magnetinės audros mūsų planetoje kyla Žemės magnetinį lauką paveikus Saulės žybsnių metu į Žemę atskriejusiems elektringų dalelių srautams atsitrenkiant į Žemės magnetosferą. Šis smūgis sukelia Žemės magnetinio lauko svyravimus, o tai gali sukelti radijo ryšio sutrikimus ir paveikti žmonių savijautą bei sveikatą. Nuo magnetinių audrų pirmiausia gali nukentėti kosmose dirbantys astronautai. Jiems gresia pavojus gavus per didelę radiacijos dozę net susirgti spinduline liga“, – sako J. Vaiškūnas.
Pasak jo, dėl magnetinių audrų kyla pavojus pirmiausia silpnesnės sveikatos žmonėms. Padažnėja širdies priepuolių skaičius, gali pagausėti širdies ritmo sutrikimų, dusulio priepuolių, nevaldomai aukšto kraujospūdžio atvejų. Dėl neeilinių Žemės magnetinio lauko svyravimų gali kilti didesnė nervinė įtampa, o didėjant jai, sutrikti kraujospūdis.
Sveiki žmonės taip pat turėtų sulėtinti gyvenimo spartą: nesiimti didelę fizinę ir psichologinę įtampą sukeliančių darbų, nesileisti į ilgas keliones, kuomet tenka ilgai sėdėti sulenktomis kojomis, nes padidėja pavojus susidaryti trombui.
Šiaurės pašvaistės nutvieskė dangaus skliautą
Stipri magnetinė audra naktį iš ketvirtadienio į penktadienį sukėlė įspūdingų Šiaurės pašvaisčių pasirodymą ne tik arčiau poliarinio rato esančiose, tačiau ir toliau į pietus nutolusiose Žemės srityse. Šiąnakt Šiaurės pašvaistę pragiedrulių metu galėjo matyti Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojai. Rytų Lietuvą, deja, gaubė tiršti debesys.
Etnokosmologas J. Vaiškūnas priminė, kad žybsniai Saulėje yra susiję su jos paviršiuje matomomis juodomis dėmėmis: „Saulės fotosferos sritys, kuriuose temperatūra maždaug 1000 laipsnių yra žemesnė nei aplinkiniuose plotuose, atrodo kaip tamsesnės dėmės. Būtent šiose dėmėse yra didesnis magnetinis aktyvumas. Jos ir yra tos „patrankos“, šaudančios Žemėje magnetines audras sukeliančius elektringos plazmos žybsnius.“
Šiomis dienomis naudodami apsauginį saulės spindulių filtrą (tinka ir Saulės užtemimui stebėti skirti akiniai) galite net plika akimi pamatyti dvi dideles Saulės dėmes.
