Dar viskas tik prasideda, tačiau vietoje urano naudojant torį, galima būtų turėti švaresnį, saugesnį kuro šaltinį, kurį sunkiau panaudoti ginklų gamybai. Kinijoje branduolinei energetikai augant ir baiminantis didėjančios branduolinių ginklo grėsmės, prie šios kontroversiškos temos verta grįžti vėl.
Nyderlanduose įsikūrusi branduolinės energetikos tiekėja NRG imasi rizikingo dalyko. Ji atlieka eksperimentus, galinčius pakeisti uranu paremtą branduolinę technologiją į naudojančią torį, rašo Mike'as Mcrae sciencealert.com.
Istorinėje kovoje tarp urano ir torio naudojimo branduoliniam kurui, uranas paėmė viršų abiejose Šaltojo karo pusėse kaip potencialus ginkluotei tinkamo plutonio šaltinis.
Bet pasaulis kinta ir dėl globalaus atšilimo, nerimo dėl branduolinių incidentų ir vis daugiau šalių tampant branduolinėmis, toris vėl imamas svarstyti kaip tinkamas energijos šaltinis.
„Ši technologija yra itin perspektyvi didelio masto energijos gamyboje. Norime turėti pranašumą, kai įvyks šios technologijos proveržis“, - sako tyrėjas iš NRG Sanderas de Grootas.
Torio įvairūs izotopai, panašiai, kaip ir urano, yra nestabilūs, tai reiškia, kad jų atomai skyla, paskleisdami į alfa daleles – helio atomo branduolius be elektronų.
Vienas svarbus skirtumas – suspaudus į mažą erdvę, urane gali vykti grandininė reakcija. Toryje tai nevyksta – kad jo izotopas Th-232 transmutuotų į urano izotopą U-233, reikia kito neutronų šaltinio.
Svarbus torio pranašumas – jam skylant, nesusidaro tokie pat sunkieji izotopai, kai skylant uranui, tad jo atliekos daug mažiau toksiškos.
Torio kurą taip pat galima perdirbti, nepridedant papildomų iškasenų.
Kitaip nei urano reaktoriuose, torio reaktoriaus veiklos produktų negalima efektyviai paversti ginkluotei tinkamu plutoniu.
Galiausiai, torio skilimo reakcijų energiją naudojančios technologijos gali būti padarytos atsparios perkaitimui.
Regint tokius pranašumus, atrodytų, urano pakeitimas – savaime suprantamas dalykas ir tik laiko klausimas.
Deja, torio technologijų tyrimai iš esmės sustabdyti nuo aštuntojo dešimtmečio. Torį sunkiau paruošti nei uraną, ir nors daugeliu atžvilgių jis daug saugesnis, visiškai nerizikingu jo pavadinti irgi nevalia.
Po tiek metų keisti žaidimo taisykles nuo atominės energijos smarkiai priklausomose šalyse, kaip JAV ir Rusija, neatrodo ekonomiškai patrauklu. Bet tokiose šalyse kaip Kinija, auganti branduolinės energijos pramonė galėtų pasirinkti torį, kaip patrauklesnį variantą.
Turinti daug šios medžiagos išteklių Indija yra dar viena šalis jau kurianti torio strypelius naudojančius reaktorius.
Kadangi šios technologijos tyrimai nebuvo vykdomi ne vieną dešimtmetį, tokios kompanijos kaip NRG dabar stengiasi atsigriebti.
„SALIENT eksperimentų pradėjimo idėją palaikė tiek vidaus, tiek išorės veiksniai“, - sako S. de Grootas.
SALIENT yra SALt Irradiation ExperimeNT – druskos apšvitinimo eksperimento – santrumpa. Eksperimento tikslas – ištirti energijos gavimą iš torio druskų, skendinčių lydale ir sukurti efektyvius procesus.
Druskų lydalų reaktoriuose kaip branduolinės reakcijos zonos aušalas naudojamos fluorido druskos mažame slėgyje. Ištirpinus torio druskas šiame lydale ir švitinant neutronais, prasideda energiją išskirianti transmutacija.
Pirmuoju eksperimentu komanda aiškinosi, kaip nikelis iš lydalo mišinio pašalina skilimo produktus, ieškodami būdo „išvalyti“ druskas.
Kitais eksperimentais bus tiriami įvairūs druskų mišiniai, ir itin agresyvių druskų poveikis sistemos dalims.
Šiuolaikiniame pasaulyje branduolinė energija tebelieka itin kontroversiška. Kai kam dėl reaktoriaus išsilydymo rizikos ir ilgalaikių branduolinių atliekų, tai – nepatrauklu ir pavojinga. Ir branduoliniams tyrinėjimams skiriamus pinigus verčiau reikėtų išleisti atsinaujinančių energijos išteklių ir termobranduolinės sintezės technologijų tyrimams.
Kitų gi manymu rizika pervertinama, ypač, kai dabartinė mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro kaip pigios energijos šaltinio grasina sveikatai ir pasaulio ekologijai.
Bet užtikrintai galime tvirtinti tik, jog regime pačią torio sugrįžimas pradžią.
