Skaitmeninis modelis, paremtas žiniomis apie planetų formavimąsi bei Veneros sandarą ir sukimąsi parodė, kad planeta jaunystėje galėjo turėti reikšmingą skysto vandens kiekį paviršiuje.
Tik planetai susiformavus, jos paviršiuje turėjo būti labai karšta, tačiau planetai vėstant, paviršiuje galėjo susiformuoti skysto vandens telkiniai, galbūt net vandenynas. Tam būtų užtekę net ir trigubai mažiau vandens, nei kad yra Žemėje.
Vandeniui egzistuoti tinkamos sąlygos planetoje galėjo išlikti ilgą laiką, priklausomai nuo to, kaip kito jos atmosfera – kaip greitai atmosfera prisipildė anglies dvideginio.
Šiandieninėje Veneroje būtent didelis anglies dvideginio kiekis pernelyg pakelia temperatūrą ir neleidžia egzistuoti skystam vandeniui.
Žinoma, tai neįrodo, kad Veneroje vandenynas kada nors buvo, tačiau tik tiek, kad jis galėjo egzistuoti.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Journal of Geophysical Research: Planets“.