KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete Mechatroniką studijuojantis P. Piartli teigia, kad NASA AMES tyrimų centre Kalifornijoje tenka dirbti su tokios konstrukcijos robotu, kokio iki stažuotės nebuvo tekę matyti, tačiau žinių ar kompetencijos stygiaus, tikina, nejaučiantis.
Studijas Kaune pasirinkęs vilnietis plačiau papasakojo apie Marso tyrimams pasitarnausiantį robotą, kasdienio darbo NASA niuansus ir gerokai brangesnį, bet šiltesnį gyvenimą Silicio slėnyje, rašoma pranešime spaudai.
„Technika domiuosi nuo vaikystės. Jei pažiūrėtumėte į mano vaikystės biblioteką, rastumėte knygų apie tankus, karinę techniką, techniką, na, ir, žinoma, dinozaurus. Tad jau nuo ankstyvo amžiaus domėjausi panašiais dalykais, tačiau konstravimas prasidėjo tik paskutiniame mokyklos trimestre.
Tada nusipirkau valdiklį, motorų, ratų ir, pasinaudodamas senu konstruktoriumi, susikonstravau robotą. Jis iš pradžių turėjo bent važiuoti pirmyn, atgal ir į šonus. Kadangi pirkau pigesnius variklius be reduktorių, gavau robotą, kuris negalėjo pavažiuoti iš vietos, tad viskas taip ir sustojo", - pasakojo vaikinas.
Įstojęs į KTU Mechatronikos studijų programą, pirmo semestro metu jis sako pamatęs roboto rinkinį universitete, tik jam trūko elektronikos, kurią jis kaip tik ir turėjo.
„Pakviečiau prisidėti pirmuosius komandos narius Kristijoną Kerekeš ir Mindaugą Dagilį, su kuriais sukonstravome savo pirmąjį veikiantį robotą. Pirmuosius metus kūrėme mažus robotus: šviesos sekimo, linijos sekimo, perdarėme radijo bangomis valdomą mašinėlę, vėliau tą mašinėlę perdarėm į pastatų planavimo robotą. Netrukus sulaukėme dekano pasiūlymo prisijungti prie projekto „Lietuva Mėnulyje“. Konstravome autonominį lėktuvą ir jį pristatėme parodoje „Tyrėjų naktis 2016“, - prisiminė jis.
Po to jis pasinėrė į mokslus, o pavasarį dalyvavo įvairiose robotikos varžybose. „Elektros dienose“ per vieną naktį su komanda sukonstravo linijos sekimo robotą, „Hacker Games 2017“ renginyje sukonstravo kompozitų terminio apdirbimo krosnį ir laimėjo antrą vietą „Hardware“ srityje.
„Hardware Jam 2017“ sukonstravome elektromagnetinę patranką ir laimėjome pirmą vietą, mokslinėje konferencijoje „Technorama 2017“ pristatėme krosnį bei žmogaus jėga varomo lėktuvo prototipą – triratį, pagamintą iš anglies pluošto ir varomą propelerio. Dar skaitėme pranešimą renginyje „Pramonės inžinerija 2017“, dalyvavome „Robotų intelektas 2017“ rungtyse. Ši serija renginių suteikė daug patirties ir džiaugsmo, leido sėkmingai pasirodyti stažuotės konkurse ir patekti į NASA tyrimų centrą. NASA atstovai rinkosi iš gausybės paraiškas pateikusių tarptautinių praktikantų. Panašu, kad mano veiklos jiems pakako, kad pakviestų pas save", - šypteli jis.
NASA stažuotės metu jis dirba su Tensegrity struktūros tipo robotu.
„Bandau pagaminti prototipą, kuris naudotų mažiau motorų bei turėtų kitokią kabelių konfigūraciją negu šiuo metu NASA mokslininkų kuriamas prototipas. Darbas stebėtinai mažai skiriasi nuo to, ką veikiau Lietuvoje. Pasikeitė tik konstrukcija, o elektronika, kurią naudosiu, liko beveik tokia pati, todėl nejaučiu kompetencijos trūkumo. NASA projekto tikslas yra sukurti robotą, kurį būtų galima tiesiog numesti į Marsą, kuriam nereiktų specialių nutupdymo mechanizmų (kaip Curiosity Skycrane). Robotas tiesiog nukrenta ant planetos paviršiaus ir toliau gali riedėti. Tai leistų būti mažiau atsargiems, nes robotui taptų nebaisūs jokie skardžiai", - kalbėjo jis.
Beveik visas dalis jis gamina naudodamas 3D spausdintuvą ir jas reikia pačiam susiprojektuoti, todėl reikalingos kompiuterinio modeliavimo žinios. Elektronikos pradmenų prireikia tam, kad robotas ne tik stovėtų, bet ir judėtų – reikia žinoti, kokius modulius pasirinkti, kad būtų galima valdyti variklius, išmanyti, kaip viską sujungti.
Programavimo žinios būtinos norint, kad robotas dar ir klausytų – reikia jį užprogramuoti veikti pagal išorinius dirgiklius arba tam tikrą valdymą.
„Aš NASA konstruojamą robotą planuoju valdyti telefonu per Bluetooth protokolą, - sakė jis. - Dirbu su tokios konstrukcijos robotu, kokio iki stažuotės dar niekada neteko matyti. Tensegrity – tai tokia konstrukcija, kuri yra sukurta tik iš strypų ir kabelių. Nė vienas strypas nėra sujungtas su kitu, jie lyg kabo. Visa kita darbo dalis man nėra nauja."
Su gyvenimu JAV studentas dar nespėjo gerai susipažinti, tačiau sako, kad jau pastebėjo, kad ten žmonės gerokai daugiau uždirba, o ir kainos gerokai didesnės.
„Matau, kad Lietuvos kainoms dar yra kur augti, čia beveik viskas yra dvigubai brangiau nei Lietuvoje, tik keletas produktų pigesni. Tačiau čia žmonės ir uždirba daug daugiau, nėra labai keista rasti tokių, kurie uždirba daugiau nei 100 tūkst. JAV dolerių per metus – juk tai Silicio slėnis. Taip pat stebina perdėtas saugumas. Greičiausiai tokios elektromagnetinės patrankos, kokią esam pasidarę Lietuvoje, čia net neleistu pasidaryti arba būtų labai daug biurokratijos", - mano jis.
Po šios stažuotės jaunuolis ketina vykti į Kiniją.
„Manęs laukia dvišaliai mainai – pusmetį praleisiu Pekino technologijų institute (angl. Beijing Institute of Technology). Būdamas Kinijoje bandysiu išmokti kinų kalbą bei prisidėti prie kokios nors veiklos", - planais dalijosi jis.
