Napoleono kariuomenė traukė karstus iš tamsios kriptos ir degino. Antro pasaulinio karo metais kripta buvo nacių slėptuvė nuo bombų. Sovietų laikais kriptoje buvo įrengtas ateizmo muziejus. Dabar antropologas iš Italijos Dario Piombino-Mascalis siekia atskleisti vaiduokliškų kriptos gyventojų paslaptis. Kriptos gyventojai – 23 vyrai, moterys ir vaikai, mirę 17, 18 ir 19 amžiuje. Vėsioje, vėdinamoje kriptoje jų palaikai mumifikavosi.

Ant kaulų tebėra raumenų, krūtinėse – organų, kūnai vis dar su drabužiais. D. Piombino-Mascalis padarė atradimą, kad šiuolaikinė medicina gali sužinoti daugiau apie ligą, išguldžiusią šiuos žmones.
Ištyrus vaiko, kuris mirė maždaug 1643–1665 m., DNR iš dubens ir kojų, padarytas reikšmingas atradimas, kaip praeityje galėjo atsirasti, o ateityje mutuoti raupai.
„Iš pradžių nematėme, kad vaikas serga raupais, nes nebuvo jokių ligos požymių“, – pasakojo antropologas savo kabinete Vilniaus universitete. Jam už nugaros – kaukolių stirta, vienos – dėžėse, kitose žvelgia į lankytojus.
Radinys vertingas tuo, kad dabar mokslininkai suabejojo iki šiol pripažinta teorija apie atsiradimą mirtino viruso, sukėlusio 500 mln. mirčių visame pasaulyje. Manyta, kad raupai atsirado maždaug faraonų laikais ir pamažu mutavo. Tačiau genetikai sudarė šiuolaikinių ir senovėje mirusio vaiko (viruso) atmainų šeimos medį, o tada paaiškėjo, kad jie visi evoliucionavo iš bendrų prototipų 1530–1654 m.
Kyla klausimas, iš kur raupai staiga atsirado 16 a. Galbūt žmonės jais užsikrėtė nuo gyvulių. Gali būti, kad gyvulių organizme yra bakterijų, kurios ilgai nepasireiškia, o paskui staiga išryškėja.
„Reikia žinoti, kaip šios ligos atsirasdavo ir laikui bėgant evoliucionuodavo, – sako antropologas. – Virusas sunaikinti, bet jo turi JAV ir Rusijos vyriausybės. Ši informacija gali būti naudinga. Visada gerai žinti, ką galime padaryti.“
„Radome ir tuberkuliozę, – teigė D. Piombino-Mascalis. – Įprastai tiriami kaulai, bet kadangi plaučiai buvo gerai išsilaikę, pamatėme juose sukalkėjimų, kurie būna tuberkuliozės atveju. Nuolat vyksta diskusijos dėl tuberkuliozės istorijos, dabar galime atlikti genetinį tyrimą, – sakė antropologas. – Atliekame tyrimus, kad identifikuotume bakterijas ir virusus. Grupė tyrėjų Helsinkyje tiria rastų virusų pavyzdžius. Daugiau žinosime rugsėjį.“

Pačiam D. Piombino-Mascaliui įdomiausi mirusiųjų įpročiai, jų mirties priežastys.
„Man atrodė naudinga ištirti riebalų kiekį kraujagyslėse, – teigia jis. – Daugelis manė, kad tai civilizacijos liga, sukelta sėslaus gyvenimo būdo, nesveiko maisto. Iš tiesų žinome, kad liga egzistavo iki šių laikų, kai kuriose Vilniaus vietose ji gali būti susijusi su žmonių mityba, kurioje buvo labai mažai žalumynų,, daržovių ir vaisių. Jie valgė daug mėsos, gamindavo ją riebaluose.“
D. Piombino-Mascalis dirba labai atsargiai su šiais žmonių palaikais. „Kai kurie atrodo tarsi miegotų“, – sako jis.
Antropologas suvokia, kaip greitai šie žmonių palaikai gali subyrėti į dulkes. Praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį teismo medicinos mokslininkas Juozas Albinas Markulis, kuris buvo sovietų šnipas, pasipriešinimo prieš nacius dalyvis, atrado, kad kriptoje yra 500 kūnų, iš kurių 200 mumifikavęsi. Valdžia sunerimo, kad gali kilti ligų epidemija, ir nurodė užtverti juos stiklu. Kūnai sudūlėjo, liko kaulų krūva, tuo metu šią vietą vadino mirties kamera.
Dar neaišku, kodėl 23 kūnai išvengė tokio likimo. D. Piombino-Mascalis sako jokiu būdu nenorintis naikinti kultūrinio palikimo ir svarbių duomenų moksliniam atradimui.
„Nepjaustau, nenoriu to daryti, – teigė antropologas. – Tikiu, kad mirtis nesunaikina žmogiškumo. Nenorėčiau naudoti peilio, jei kūnai sveiki. Tokiu atveju atsisakau tai daryti. Pasakiau – ne. Tik jei yra ertmių, nuo irimo ar dėl padarytos žalos, galima tirti.“
Šiuo metu antropologas nesilanko kriptoje – nelengva gauti kunigo leidimą, be to, jis jau turi reikiamų mėginių. Tiesa, D. Piombino-Mascalis nenori, kad mumijų istorija nugrimztų į nežinią.
„Jas reikia tinkamai eksponuoti, kad žmonės geriau suprastų savo istoriją. Dirbsiu to labui“, – teigė italų antropologas.