Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Dovilas Petrulis sako, kad žvalgymai vyko 1,67 hektaro plote. Archeologams pagelbėjo Metalo ieškiklių naudotojų klubas.
Savo asmeninėmis lėšomis tyrimą vykdęs archeologas džiaugiasi įdomiais radiniais, tarp kurių yra ir unikalių. Pavyzdžiui, pirmą kartą Panevėžio rajone rasti du strėlės antgaliai, veikiausiai iš viduramžių laikų, aptiktas maždaug V–VIII amžiaus siauraašmenis kovos kirvis.
Taip pat rasta daug monetų – nuo XV–XVI iki XX amžiaus, romėniškojo laikotarpio antkaklių fragmentų, segių. Šie daiktai surinkti ir fiksuotos jų suradimo vietų koordinatės.
Rado kaulų
Pasak D.Petrulio, iš senų istorinių duomenų buvo žinoma, kad ten yra pilkapiai, bet nebuvo aišku, kurioje vietoje. Jos ieškant remtasi žemėlapiais, žodine informacija.
Muziejų anksčiau yra pasiekusi žinia, kad čia randama įvairių monetų. Tad šiemet pavasarį nuvykta į šį lauką. Ten buvo dairomasi, fotografuojama, kol laukas nebuvo apaugęs, paviršiuje rasta kaulų, kai kurių daiktų fragmentų. Antroje vasaros pusėje planuojama daryti perkasą.
„Mes ten norėjome identifikuoti buvusio kapinyno ribas. Ateityje planuojame daryti vieną perkasą“, – „Sekundei“ pasakojo D. Petrulis.
Tokio tyrimo tikslas – paveldosauginis. Norima ne tik nustatyti spėjamo kapinyno vietą, bet ir surinkti visas archeologines vertybes, o atidengus perkasą identifikuoti kultūrinius sluoksnius. Surinkta informacija ir radiniai papildo muziejaus rinkinius. Minėtas sklypas priklauso žemės ūkio bendrovei.
Pasak archeologo, ji nusiteikusi geranoriškai, sutiko lauką šiemet užleisti archeologams – paliko pūdymą.
„Ten ilgus metus buvo arimas. Perkasa parodys, ar ten kas likę, ar paviršiuje viskas išsklaidyta. Dabartiniai radiniai aptikti metalo ieškikliais“, – teigė archeologas.
Jei paaiškėtų, kad šioje vietoje tikrai buvo pilkapynas, tektų priimti sprendimą dėl saugojimo valstybiniu lygmeniu.
„Jei tai yra kapinynas, jame palaidoti mūsų protėviai. Reikėtų išsaugoti jų atminimą. Ta vieta būtų kaip paveldo paminklas, tačiau šiuo atveju dar vyksta tyrimas, todėl tik galima spėlioti, ar kas nors yra giliau, ar ne. Paviršius rodo, kad ta vieta buvo kapinynas, matyt, net keli jų: viduramžių ir ankstyvesnio laikotarpio. Ten tikrai įdomi vieta“, – aiškino D. Petrulis.
Yra ką veikti archeologams
D. Petrulis archeologinius tyrimus savo iniciatyva ir lėšomis vykdo jau ne pirmus metus. Jo teigimu, tai ne tik įdomu, bet ir labai svarbu mokslui. Kartais pavyksta surasti unikalių dalykų.
Pavyzdžiui, anksčiau aptiktas Sabonių kapinynas Upytės seniūnijoje įtrauktas į saugomų sąrašą.
D.Petrulis sako, kad paprastai archeologinius tyrimus finansuoja patys užsakovai, o valstybė tai daro tik tada, jei Kultūros paveldo departamentas nustato, kur būtina atlikti tyrimus, kur yra ardomi paminklai ar susidaro kokia nors avarinė situacija.
Universitetai tyrimus atlieka moksliniais tikslais. Šiuo atveju tikslas, kaip minėta, paveldosauginis – surinkti radinius, papildyti turimą informaciją.
Muziejininko teigimu, gauti finansavimą archeologiniams darbams labai sudėtinga, nes Kultūros taryba tokiems projektams pinigų skiria itin retai.
Be to, tenka nueiti ilgą kelią. Projektus reikia rašyti prieš metus ar net anksčiau. Tad norint tyrimus atlikti greičiau, imtis to pačiam yra pats paprasčiausias būdas.
Pasak D. Petrulio, archeologams Panevėžio rajone yra ką veikti.
„Šis kraštas tikrai unikalus, nes čia buvo Upytės pavietas, Upytės žemė“, – sako jis.
Aplink Upytę, Naujamiestį, Berčiūnus yra nemažai XI–XIII amžiaus, vėlyvųjų viduramžių kapinynų. Tai nenuostabu, nes, pasak D. Petrulio, čia nuo seno buvo gyvenviečių, piliakalnių.
Archeologas tvirtino norintis ir ateityje tęsti darbus ir tyrinėti vietą pagal Nevėžio vidurupį, identifikuoti naujus archeologinius paminklus – kapinynus ar gyvenvietes.
„Tikrai jų dar turėtų būti atrandama naujų. Tai – perspektyvi vieta“, – neabejojo specialistas.
Staigmenų, jo manymu, gali pateikti ne tik šis kraštas. Visas Panevėžio rajonas yra vidurio Lietuvoje, lygumose, ir tikėtina, kad kur nors vis dar slepiasi piliakalnis, galintis atskleisti, kaip senovėje gyveno mūsų protėviai.
