Kartą jis pajuokavo, kad jo mėgstamiausi su Italija susiję dalykai yra „spagečiai ir [matematikas] Levi-Civita“, rašo BBC.
Nors angliavandenių reputacija nėra pati geriausia, kaip visada, A. Einsteinas pataikydavo į dešimtuką. Visiems gerai žinoma, kad smegenys yra labai godžios – jos suvartoja apie 20 procentų organizmo energijos, nors sudaro vos apie 2 procentus kūno svorio. Įdomu tai, kad A. Einsteino smegenys sudarė dar mažiau, nes svėrė tik 1230 gramų, lyginant su 1400 gramų vidurkiu.
Kaip ir likęs organizmas, smegenys pirmenybę teikia paprastiesiems cukrums, tokiems kaip gliukozė, kuri suskaidoma iš angliavandenių. Neuronai reikalauja beveik nuolatinio aprūpinimo ir kitus energijos šaltinius toleruoja tik tada, kai jau nėra visiškai kito pasirinkimo. Štai čia ir slypi problema.
Nepaisant pomėgio saldumynams, smegenys neturi galimybių sandėliuoti energijos, tad kraujo kritus gliukozės kiekiui jos rezervas greitai išeikvojamas.
„Organizmas gali išskirti šiek tiek iš savo glikogeno atsargų, pagamindamas streso hormonus, tokius kaip kortizolis, tačiau jie turi šalutinį poveikį“, – teigia psichologijos ir fiziologijos dėstytojas Leighas Gibsonas, iš Rohamptono universiteto.
Turbūt pastebėjote, kad praleidus pietus neretai jaučiamės sutrikę ir lengvai svaigsta galva. Vieno tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad mažai angliavandenių turinčios mitybos besilaikantys asmenys demonstruoja prastesnį reakcijos laiką ir prastesnę erdvinę atmintį, nors tik trumpuoju laikotarpiu: po kelių savaičių, smegenys prisitaikys prie energijos naudojimo iš kitų šaltinių, tokių kaip baltymai.
Cukrus gali suteikti smegenims vertingą paskatą, tačiau, deja, tai nereiškia, kad spagečių valgymas yra puikus pasirinkimas.
„Paprastai duomenys rodo, kad apie 25 gramai angliavandenių yra naudingi, o padvigubinus šią normą iš tikrųjų galite pakenkti savo gebėjimui mąstyti“, – toliau aiškina L. Gibsonas.
Objektyviai tai yra apie 37 spagečių vienetai, kas yra gerokai mažiau, nei atrodytų - apie pusę rekomenduojamos porcijos dydžio.
„Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo“, – reziumuoja psichologijos ir fiziologijos dėstytojas L. Gibsonas.
