Nauji įrodymai, kad gyvybė Žemėje - kosminės kilmės

Prieš Žemėje atsirandant gyvybei, joje jau buvo įvairiausių sudėtingų cheminių junginių, kurie padėjo vykti vis sudėtingesnėms reakcijoms. Kai kurie junginiai susiformavo planetoje, tačiau vis daugiau junginių atrandame ir tarpžvaigždinėje erdvėje, taigi jie Žemėje galėjo atsirasti jos formavimosi metu, arba juos galėjo atnešti kometos.

Dabar pristatytas dar vieno junginio – metilo izocianato – aptikimas prie jaunos Saulės masės žvaigždės.

Šis junginys jau seniau aptiktas prie masyvių žvaigždžių ir tarpžvaigždinėje terpėje, tačiau jo egzistavimas prie žvaigždės, panašios į jauną mūsų Saulę, sustiprina įtarimus, kad ir į Žemę jis galėjo atkeliauti iš kosmoso.

Metilo izocianatas dalyvauja peptidų ir aminorūgščių sintezės reakcijose, taigi buvo labai svarbus gyvybės atsiradimo veiksnys.

Junginio atrasta kometoje 67P, kuri yra išlikusi praktiškai nepakitusi nuo Saulės sistemos susiformavimo.

Naujųjų stebėjimų analizė rodo, kad junginys turėtų formuotis ir dujinėje fazėje, ir ant tarpžvaigždinių dulkelių – kitaip jo turėtų būti gerokai mažiau, nei aptikta.

Tyrimo rezultatai pristatomi dviejuose straipsniuose, kuriuos rasite arXiv: pirmasis ir antrasis.