Garsus išradėjas ir fizikas Nikola Tesla nuolat darė kojų pirštų mankštą – kiekvieną vakarą jis „suspausdavo“ savo pirštus, po šimtą kartų kiekvieną koją.
Nors nėra tiksliai aišku, kaip šis pratimas atliekamas, tačiau N. Tesla tvirtino, kad jis padeda jam stimuliuoti smegenų ląsteles.
O štai produktyviausias XX amžiaus matematikas Paulas Erdosas gėrė daug kavos ir vartojo įvairius cheminius junginius, kurie jį stimuliavo ir leido dirbti po 20 valandų iš eilės, rašo BBC.
Tuo tarpu Isaacas Newtonas gyrėsi viengungystės nauda. Kai 1727 metais jis mirė, buvo spėjęs visiems laikams pakeisti žmonijos supratimą apie gamtos pasaulį.
Ir mirė, sprendžiant pagal viską, nepraradęs nekaltybės.
Beje, N. Tesla taip pat buvo viengungis, nors vėliau tvirtino įsimylėjęs… balandį.
Bet kas tada, jeigu tai yra daugiau nei paviršutiniški faktai?
Mokslininkai vis aiškiau supranta, kad protiniai gabumai mažiau susiję su grynai genetine sėkme, nei mes esame linkę manyti.
Kaip rodo naujausios turimų duomenų apžvalgos, apie 40 procentų to, kas skiria genijus nuo bukagalvių suaugusiame amžiuje, tenka aplinkos veiksniams.
Patinka jums tai ar ne, tačiau mūsų kasdieniai įpročiai gali turėti galingą poveikį mūsų smegenims, formuoti jų struktūrą ir keisti mūsų mąstyseną.
