Didįjį barjerinį rifą sudarantys koralai, kaip paaiškėjo, bąla greičiau nei buvo galima įsivaizduoti. Šio proceso priežastis – neįtikėtais tempais vykstantis pasaulio klimato atšilimas, rašo „Daily Mail“.

Į pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektų sąrašą įtrauktas 2,3 tūkst. kilometrų ilgio rifas pastaruoju metu patiria labiausiai jį ardančių procesų poveikį. Pernai daugiausia žalos padarė kovo ir balandžio mėnesiais pakilusi jūros vandens temperatūra.

Mokslininkai tvirtina, kad dabartinėmis aplinkybėmis ardantis poveikis bus dar didesnis. Kelią jam užkirsti gali tik visuotinis ir labai griežtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo nutraukimas.

Pirminių iš viršaus ir vandenyje atliktų apžiūrų duomenimis, vien per 2016 metus sunyko net 22 proc. sekliame vandenyje augančių koralų. Deja, dabar žala padaryta ne mažiau kaip 29 proc. rifo koralų.

Turint omeny, kad prieš akis – antri iš eilės ryškioms koralų spalvoms pragaištingi metai, ateities perspektyvos gali būti tik labai liūdnos.

„Su didžiuliu nerimu svarstome ne tik apie Didžiajam barjeriniam rifui iškilusią grėsmę, bet ir nuo jo priklausančių bendruomenių bei pramonės šakų likimą, – sako Didžiojo Barjerinio Rifo jūros parką prižiūrinčiai institucijai (GBRMPA) vadovaujantis Russellas Reicheltas. – Per 2016 metus išblukusių ir sunykusių koralų kiekis yra didesnis nei buvome numatę, o šiuo etapu, nors galutiniai duomenys dar nepateikti, koralai, reikia manyti, ir toliau nyksta, tad 2017 metų pabaigoje galime tikėtis išties liūdinančių rezultatų.“

Koralų balimą arba blukimą sukelia kokios nors neįprastos aplinkybės, kaip antai, pakilusi jūros vandens temperatūra. Pakitus įprastoms sąlygoms nuo koralų paviršiaus atitrūksta labai smulkūs fotosintezę vykdantys ir spalvą suteikiantys dumbliai, o be jų likę pliki skeletai yra pasmerkti žūčiai.

Beje, blukimo procesas jau paveikė ne tik paviršinius bet ir giliau vandenyje esančius koralus.
Kad ir kaip būtų, tokio tipo rifų žūties sisteminiais metodais prognozuoti beveik neįmanoma.

Labiausiai paveikta rifo dalis yra į šiaurinę nuo turistų pamėgto Port Daglaso miesto. Dėl nepalankių aplinkybių jau sunyko net 70 proc. šioje zonoje esančių koralų.

Ne ką mažiau turistų lankomi ir Kernso bei Taunsvilio miestai. Jų pašonėje esančią rifo zoną taip pat akivaizdžiai paveikė ardantys procesai, nors pietinės gamtos stebuklo zonos, laimei, per daug nenukentėjo.

Jei vandens temperatūra nukristų ir dumbliai vėl galėtų apsigyventi koralų paviršiuje, rifas atsigautų, tačiau to laukti tektų ištisą dešimtmetį.

Neigiamą poveikį rifui daro žemės ūkio veikla ir dygliuotosios jūrų žvaigždės, o šiemet problemų sukėlė ir galingas vietove praslinkęs ciklonas.

Pasak R. Reichelto, praūžusi audra turėjo poveikį net ketvirtadaliui rifo, tačiau apie visus 2017 metų pokyčius bus galima spręsti tik metų pabaigoje.

Visiškai neseniai GBRMPA iniciatyva buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo daugiau nei 70 aukščiausio lygio specialistų iš viso pasaulio. Konferencijos dalyviai svarstė, kaip elgtis iškilusios grėsmės akivaizdoje.

Vilties kaip nors atgaivinti žūvantį rifą atsisakyti sunku, todėl specialistai siūlė įvairiausias rifo gelbėjimo strategijas, pradedant dirbtiniu koralų auginimu ir baigiant dygliuotųjų jūrų žvaigždžių naikinimu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad būtina taikyti efektyvios stebėsenos sistemas bei nustatyti, kurios rifo zonos reikalauja daugiausia dėmesio.

Pagrindinė konferencijoje įvardyta problema, savaime suprantama, – šiltnamio efektą sukeliančių dujų daroma žala. Kad jūros vandens temperatūra toliau nekiltų, buvo raginama siekti griežto šių dujų išmetimo apribojimo.

Didysis barjerinis rifas yra didelė, tačiau atsigauti gebanti sistema – tuo gavome įsitikinti jau anksčiau, tačiau prieš dabartinius pokyčius rifas gali ir neatsilaikyti, – sakė R. Reicheltas. – Konferencijos dalyviai vienbalsiai reiškė susirūpinimą ir kalbėjo apie būtinybę bendromis pastangomis kovoti su pasaulio klimato atšilimą spartinančiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.“

2015 metais Paryžiuje vykusioje konferencijoje pasaulio šalys susitarė siekti, kad vidutinis klimato atšilimas neviršytų dviejų laipsnių pagal Celsijaus skalę. Šį tikslą imtasi įgyvendinti ribojant sudeginamo iškastinio kuro kiekį.