Šiai saugyklai nesenai smogė polaidžio vanduo, kuris užliejo dalį saugyklos, taip sukeldamas abejones, ar mes galime išsaugoti sėklas įvykus pasaulinei katastrofai.
Norvegijos valdžios iniciatyva Svalbardo archipelage įkurtoje ir 2008 metais atidarytoje saugykloje šiuo metu saugoma daugiau kaip 187 tūkstančiai sėklų pavyzdžių. Ši vieta pasirinkta ne atsitiktinai. Tai vos 1300 km nuo Šiaurės ašigalio.
Visas salynas nėra seisminio aktyvumo zonoje bei yra iškilęs iki dviejų šimtų metrų virš jūros lygio. Jos neturėtų paveikti žemės drebėjimai ar kylantis jūros vandens lygis. Salos sudarytos iš tvirto smiltainio uolų.
Vienoje iš Špicbergeno salos uolų, 120 m gylio šachtoje ir įsikūrė saugykla. Tačiau kas turėjo būti kone amžina irgi kenčia nuo šiltėjančio klimato. Nutiko paprastas dalykas: šiauriausiose pasaulio vietose kur kas stipriau jaučiasi besikeičiantis klimatas.
Praėję metai salynui buvo rekordiniai blogąja prasme - net septyniais laipsniai pakilo metinė temperatūra. Taip spalio mėnesį be įprastų -10 laipsnių Celsijaus buvo vos 0. Pradėjęs tirpti aplinkui esantis ledas prasibrovė į saugyklos prieangį ir jį užsėmė. Visa laimė polaidžio vanduo spėjo sušalti į ledą iki pasiekiant sales su kruopščiai laikomais sėklų pavyzdžiais.
„Arktis, o ypač Svalbardas, šyla greičiau nei likęs pasaulis. Klimatas keičiasi drastiškai ir mes esame labai nustebę kaip greitai tai vyksta“, - sakė Norvegijos meteorologijos instituto darbuotojas Ketil Isaken vietiniam laikraščiui „Dagbladet".
Po šio nemalonaus įvykio norvegai ėmėsi darbų. Svarbus planetai objektas buvo suprojektuotas taip, kad net 200 metų galėtų veikti neprižiūrimas žmogaus. Ekstremalus atvejis parodė, kad saugumo spragų palikta. Klimato pokyčių rizikos įvertintos netinkamai, todėl nuo šiol jį imta stebėti kasdien.
Besirūpinantys projektu ėmėsi ir projekto tobulinimo darbų. Patekimo į saugyklas prieangis bandomas apsaugoti nuo ateities užliejimų. Uolose kalamos tranšėjos, kuriomis vanduo per kalno šlaituose esančius kanalus galėtų laisvai ištekėti. Taip pat iš tunelio pašalinta diduma elektrinių įrengimų dėl jų generuojamos šilumos. Įrengiamos vandeniui nepralaidžios sienos ties saugojimo salėmis. Taip pat bus svarstoma, kaip alternatyviais būdais būtų galima pasiekti sėklas tolimoje ateityje. Tokius pokyčius pranešė Norvegijos valstybinė agentūra „Statsbygg", atsakinga už nekilnojamo turto vystymą.
Tikėkimės šylantis klimatas nepateiks daugiau staigmenų ir saugyklos išliks šaltos kaip ledas. -18 laipsnių Celsijaus yra geriausia temperatūra saugoti brangias augalų rūšis ateities kartoms ištisus šimtmečius.
Kruopščiai supakuotose dėžėse jos išliks daigios itin ilgai. Tai leis mokslininkams tyrinėti retas augalų pavyzdžių rūšis, atsodinti, tarkime, dėl karo sunykusias regionines augalijos kultūras arba, blogiausiu atveju, ateities kartoms leistume atgaivinti seniau gyvavusią gamtos įvairovę.
