Apie tai pranešė Kinijos centrinė televizija, kaip šaltinį nurodydama Kinijos Žemės ir gamtos išteklių ministeriją.
„Tai bus taip pat svarbu, kaip ir anksčiau JAV prasidėjusi skalūnų revoliucija. Ateityje tai transformuos energijos naudojimo metodus“, — pareiškė ministerijos geolginių tyrinėjimų valdybos vadovas Li Jin-Fa.
Jis pabrėžė, kad Kinija šios srities teorinės bazės ir technologijos kūrime pasiekė „beprecedentę sėkmę“, ir dėl to šalis „degiojo ledo“ gavybos srityje užėmė pasaulinio lyderio poziciją.
Bandiniai pakelti iš >1,2 km gylio, pats 200 metrų povandeninis gręžinys yra už 285 km į pietryčius nuo Hongkongo.
Iš viso per aštuonias darbo dienas išgauta 120 kub. m „degiojo ledo“, jo sudėtyje yra 99,5 proc. metano.
Vienas kubinis metras hidrato atitika 160 kubinių metrų dujinio metano (su 100 litrų dujų automobilis gali nuvažiuoti 300 kilometrų, o su 100 litrų „degiojo ledo“ — 50 000 km).
Šio gamtos išteklio gavybos darbus vykdo ir kitos šalys, būtent, Kanada ir Japonija, tačiau metano hidrato pavyzdį iš jūros dugno išgauti pavyko tik Kinijai.
Japonijos JOGMEC (Japan Oil, Gas and Metals National Corporation) 2013 metų kovą pareiškė apie metano išgavimą iš „degiojo ledo“ netoli nuo Acumi pusiasalio. Tačiau kompanija hidrato iš jūros dugno nekėlė, – išpumpavus vandenį, gamtinės dujos į viršų kilo vamzdžiais.
