Nežemiško proto paieškos (SETI) vyksta jau ne vieną dešimtmetį. „Breakthrough Listen“ ketina atlikti didžiausią, nuodugniausią paiešką. Už 100 milijonų dolerių bus naudojami trys jautriausi pasaulyje teleskopai, kuriais bus ieškoma ateivių signalų iš 1 milijono arčiausiai Žemės esančių žvaigždžių sistemų ir 100 artimiausių galaktikų.
„Tai primena adatos paieškas šieno kupetoje, – sako Seth Shostak iš SETI instituto Kalifornijoje. – Bet nežinome, kiek adatų yra.“
„Breakthrough Listen“ komandos nariai kol kas išanalizavo 692 žvaigždžių šviesą. Jie aptiko 11 potencialių ateivių signalų, tačiau atidesnė analizė visus juos atmetė.
„Tai itin jaudinančio laiko pradžia. – sako Avi Loeb iš Harvardo universiteto. – Bet nors užduotis ir jaudinama, rizika labai didelė. Galime nieko nerasti.“
Būtent tai prognozuoja Claudio Grimaldi iš Federalinio Šveicarijos technologijos instituto Luizianoje.
Dauguma ateivių signalų užfiksavimo tikimybės apskaičiavimų prasideda nuo tikėtino šaltinių skaičiaus. O C. Grimaldi pradėjo nuo įvertinimo, kokį galaktikos tūrį galėjo pasiekti ateivių signalai. Norint nustatyti šio parametro reikšmę, reikia padaryti kelias prielaidas apie nežemiškos gyvybės prigimtį ir gausą.
C. Grimaldi iškėlė hipotezę, kad nežemiškų transliuotojų signalai gali silpti ar būti blokuojami, tad gali pasiekti tik tam tikrą erdvės tūrį. Gana nesunku apskaičiuoti tikimybę, kad Žemė patenka į šį tūrį ir gali aptikti signalą. „Ne visi signalai gali būti fiksuojami tuo pačiu metu – tik susikertantys su Žeme,“ – sako C. Grimaldi.
Jo skaičiavimai rodo, kad net jei pusėje Galaktikos būtų pilna ateivių triukšmo, iš Žemės būtų galima aptikti vidutiniškai mažiau nei vieną signalą.
Tai rodo, kad net jei ateivių pilna, galime taip iš jų nieko ir neišgirsti. Bet kai kurie tyrėjai C. Grimaldi metodą vertina atsargiai – norint naudotis šiuo metodu, reikia žinoti, kokiu atstumu ateivių signalai gali būti aptinkami ir kaip ilgai jie trunka – nė vieno iš šių rodiklių nežinome.
„Deja, skaičiavimuose reikia daryti tam tikras prielaidas apie ateivių veiklą, o turimi duomenys apie ateivių veiklą, deja, labai jau kuklūs“, – pastebi S. Shostakas. Vienintelis žinomas protingos gyvybės pavyzdys yra Žemėje, ir nedaug priežasčių manyti, kad ateiviai bus kuo nors į mus panašūs.
Bet, sako A. Loebas, aptikti nežemiškų civilizacijų signalus neturėtų būti sunkiau nei kitus astronominius įvykius.
„Signalo aptikimas niekaip nesusijęs su signalo dirbtinumu ar natūralumu, o astronomai nuolatos aptinka daugybę signalų“, – sako jis.
„SETI teorija yra puiki, bet aukso standartas yra stebėjimas“, – sako Douglas'as Vakochas, „METI International“, organizacijos, siekiančios nusiųsti žinutę nežemiškai civilizacijai, direktorius. „Nesunku sugalvoti signalą, kurį galėtume aptikti“, – sako jis.
Pavyzdžiui, TRAPPIST-1 planetose, vos už 40 šviesmečių, būtų gyvybė, jai nereikėtų ypatingai pažangių technologijų, norint užmegzti kontaktą su mumis. Atrodo menkai tikėtina, kad pražiopsotume jų skambutį.
