Visų pirma, balandžiai, kurie gatvėse lesa picų trupinius, iš esmės yra naminiai karveliai (lot. Columba livia domestica).
Šiuos porūšius išvedė iš uolinių karvelių, gyvenančių pajūriuose ant uolų ir kalnų tarpekliuose Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje.
Minėto porūšio namai – nebe uolėta pakrantė, o megapolis, tačiau karveliams vis tiek patinka sukti lizdus ant stogų, pastatų plyšiuose.
„Jauniklių galite pamatyti tik lizduose, – aiškino biologė Debra Kriensky leidiniui „IFLScience“. – Lizdus jie palieka būdami gana dideli, labiau primenantys suaugusius paukščius nei jauniklius.“
Pažymėtina, kad karvelių jaunikliai palieka lizdą, būdami 25 – 32 dienų amžiaus.
Tad jei šiuo trumpu laikotarpiu nepamatysite jų ant stogo, tai pamatysite jau suaugusius.
„Karveliai išsirita iš kiaušinių pliki, kad išskristų iš lizdo, jie turi apsiplunksnuoti, – teigė Karališkosios paukščių apsaugos draugijos narys Martinas Fowlie‘is. – Jie tupi lizduose tol, kol jau gali išskristi, kaip ir kiti lizduose perimi paukščiai.“
Jei mažą karvelį pamatote ne pro langą, ne iš balkono, ne kokioje aukštoje vietoje, veikiausiai tai ženklas, kad jam kažkas nutiko.
„Nemažai karvelių iškrenta iš lizdo dar nemokėdami skraidyti ir neapsiplunksnavę, – sakė D. Kriensky. – Tokiais atvejais mažus paukščiukus reikėtų įkelti į lizdą, į laikiną lizdą, jei tai įmanoma, arba nunešti į gyvūnų gelbėjimo organizaciją.“
