Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos inžinerijos katedros docentė Marina Valentukevičienė sako, kad su vamzdynu reikia elgtis protingai.
„Svarbu atminti, kad nuotakyno vamzdynuose yra ne vieta kietoms atliekoms, pavyzdžiui, arbatžolėms ir riebalams. Žinoma, nuotakynas ne vieta ir toksinėms atliekoms. Buitinio nuotakyno nuotekos yra skystis – panaudotas vanduo“, - paaiškina M. Valentukevičienė.
Mokslininkė pataria, kad riebalams surinkti nuo indų galima naudoti popierinius rankšluosčius ir juos reikia mesti į buitinių atliekų ar kompostavimo dėžes. Ji pabrėžia, kad net ir nedideli kiekiai riebalų gali sukelti problemų.
„Iš nedidelių kiekių Londono kanalizacijoje susidarė dviaukščio autobuso dydžio riebalų kiekis vienoje vietoje. Tada jį jau reikia skaidyti ir tam gali būti naudojami įvairūs būdai: mechaninis, terminis, cheminis“, - paaiškino M. Valentukevičienė.
Specialistė sako, kad problemos nesprendžia ir plautuvėse naudojami atliekų smulkintuvai: atliekos gali susikaupti kanalizacijos sistemoje ir užkimšti vamzdyną.
Tirpalai, skirti vamzdžiams valyti, pasak jos, taip pat nėra geras sprendimas, nes jie – agresyvesnio poveikio, kai naudojamas arba šarmas, arba rūgštis. Pastarieji gali ne tik pavalyti vamzdyną, bet ir ardyti sujungimus, o tai gali lemti ir avariją, kai būtų užpilami kaimynai.
„Studentams pasakoju, kad pigiausias būdas yra prevencija, o pasekmių šalinimas yra ir brangesnis, ir mažiau efektyvus“, - apibendrino ji.
Santechnikai siūlo ir kitą būdą
Santechnikos paslaugų įmonės „Edmesa“ vadovas Edmundas Armonaitis sako, kad kai kriauklė yra gerai užsikimšusi, nebepadės ir chemikalai. Jo patarimas - vamzdžius ne tik saugoti nuo riebalų, bei ir reikalui esant nedelsti naudoti pompas, kai vamzdynai užsikemša nedaug.
„Riebalai laikui bėgant vamzdyne vis tiek susirenka. Kai įpilama cheminė priemonė, ji nugraužia riebalus nuo sienelių ir jie gali sušokti į gumulą ir užkimšti vamzdį. Tad geriau juos naudoti pačioje užsikimšimo pradžioje, kai matoma, kad iš kriauklės vos vos burbuliuoja, arba nenaudoti visai. Kartais žmonės supila po 5 buteliukus, kai vamzdis užsikemša aklinai ir iš to – jokios naudos“, - dėstė specialistas.
Pašnekovas primena, kad jeigu jau nuspręsta naudoti chemikalą, būtina po kurio laiko bent keliolika minučių leisti karštą vandenį, geriausia net verdantį, kad jis gerai vamzdyną išplautų.
„Kai niekas nebepadeda, tada reikia aukštu slėgiu iš vidaus plauti patį vamzdyną, kviesti specialistus su įranga. Jos veikimo principas yra toks: į vamzdį kišama žarna, kuri stipriai purškia vandenį į šonus ir plauna vamzdžio sieneles. To labai dažnai neprireikia gyvenantiems butuose, nes jų naudojamas siaurasis vamzdynas gana trumpas, bet nuosavuose namuose pasitaiko dažniau“, - kalbėjo E. Armonaitis.
Specialistas atkreipia dėmesį į kelias klaidas, kurias žmones daro bandydami atkimšti vamzdžius.
Pirma, jei kriauklė yra tiek užsikimšusi, kad vanduo nenubėga, specialistas pataria į tokį vandenį cheminių atkimšimo priemonių nepilti, nes jos atsiskiedžia su vandeniu ir tampa neveiksmingos.
„Geriau palaukti, kol vanduo nuseks per naktį ir pilti tada“, - sakė jis.
Kita klaida – naudoti vamzdžių atkimšimo granules, ypatingai, kai vamzdis yra beveik užsikimšęs.
„Kai miltelių ar granulių įpilama daug ir jos paliekamos, kartais šios medžiagos sušoka į vieną ir susiformuoja tarsi cemento gabalas, kurį buitiniais būdais išardyti sudėtinga“, - sakė jis.
Įdomybių prisižiūri ir magistralinių nuotakynų šeimininkai
Magistralinius vandentiekius ir nuotakų tinklus prižiūrinti bendrovė „Vilniaus vandenys“ ne kartą yra susidūrusi su vamzdyno praeinamumo problemomis. Tiesa – žymiai stambesniu mastu.
„Paprastai užsikimšimo priežastys yra dvi: viena jų tokia pati kaip ir namuose, kai užsikemša kriauklė dėl riebalų, o kita – įvairūs dalykai, kuriuos žmones įmeta į nuotakų tinklus, pavyzdžiui, sauskelnės. Tad mūsų patarimas vienas – tokių dalykų mesti į nuotakų tinklus nereikia“, - kalbėjo „Vilniaus vandenų“ atstovas Antanas Bubnelis.
Visgi, kai nuotakynas sistemos užsikemša, „Vilniaus vandenys“ magistralines linijas valo mechaniniu būdu, ne taip kaip tai daroma namuose.
„Dažniausiai naudojame specialią techniką, vadinamas hidrodinamines mašinas, kurios itin aukštu vandens slėgiu pravalo vamzdynus ir ten susikaupusius riebalus ar stambius nešmenis“, - kalbėjo jis.
M. Valentukevičienė primena, kad didžiausią taršos dalį sudaro indų, virtuvės įrangos, grindų plovimas, nors vandens kiekis tiek maisto ruošimo procesui - 53 proc. visų nuotekų, tiek indų, virtuvės įrangos ir patalpų plovimo procesui – 47 proc. visų nuotekų - skiriasi nežymiai.
