Aptikti didžiuliai, siera mintantys gyviai, apie kurių egzistavimą numanyta kelis šimtmečius

Ilgų (1–1,5 m ilgio) šių moliuskų kiautų žmonės buvo radę jau prieš kelis šimtmečius, tik niekam neteko matyti pačių laivagraužių Kuphus polythalamia.

Mokslininkai sužinojo apie laivagraužius atsitiktinai – jų kiautų sankaupą užfiksavo dokumentinio filmo apie povandeninį pasaulį kūrėjų kamera. Į dramblio iltis panašūs kiautai kyšojo iš dumblo Filipinų įlankos dugne.

Mokslininkai iškasė penkis kiautus, o iš jų atsargiai ištraukė gyvus laivagraužius. Paaiškėjo, kad laivagraužio kūnas yra juodas, viename gale išsišakojantis, apie 1 m ilgio.

Laivagraužius tyrinėjančių mokslininkų komandos narė Jutos universiteto medicinos chemijos profesorė Margo Haygood teigė, kad apie šių milžiniškų moliuskų kiautus žinota nuo 18 a., bet iki šiol nebuvo pavykę rasti kiauto su gyvu laivagraužiu viduje.

Mediena mintantys siaubūnai

Laivagraužiai buvo taip pavadinti, nes minta laivų mediena. Išlikę įrašų dar iš 412 m. pr. Kristų apie tai, kaip jūreiviai, norėdami apsisaugoti nuo laivagraužių, aptepa laivus žibalo, sieros ir arseno mišiniu. 1973 m. žurnale „Marine Fisheries Review“ aprašytame tyrime minimas 15 a. įrašas apie tai, kaip laivai būdavo apkalami švino plokštelėmis, saugantis nuo laivagraužių.

Laivagraužiai yra iš dvigeldžių moliuskų šeimos, kuriai priklauso ir midijos, valgomieji jūrų moliuskai, austrės. Daugumos laivagraužio kūnas ilgas, slidus, o kiautas – tarsi plokštelė aplink galvą, juo įsigraužiama į medieną, kuria ir minta, rašoma 1973 m. tyrime. Bet neseniai rasti didieji laivagraužiai, kurie gyvena dideliame kiaute ir kurių virškinimo organai yra stipriai sumažėję, minta kitaip, aiškinama naujame moksliniame tyrime.

Didieji laivagraužiai, užuot gyvenę medienoje, kuria minta, įsikasa į dumblą jūroje, o išgyvena dėl pažiaunėse turimų bakterijų veiklos. Jie filtruoja vandenį su pūvančia mediena, gyvūnų ir augalų liekanomis, iš puvenų išsiskiriantį sieros vandenilį bakterijos perdirba į anglies junginius, aiškina mokslininkai.

Dauguma laivagraužių būna nedideli – jie negali užaugti ilgesni už medžio gabalą, į kurį įsigraužia, antraip mirtų iš bado. Tačiau dumble gyvenantys laivagraužiai Kuphus polythalamia su tokiais suvaržymais nesusiduria. Tyrėjų teigimu, jų augimo praktiškai niekas neriboja, o sieros perdirbimas yra praktiškai nesibaigiantis energijos šaltinis. Mokslininkai spėja, kad sieros perdirbimas aprūpina laivagraužius pakankamu maistingų medžiagų ir energijos kiekiu, taigi jie auga greičiau ir užauga didesni už savo giminaičius.

„Šie gyviai labai keisti. Mes dar tik pradedame atskleisti jų paslaptis“, – sakė vienas iš tyrėjų D. Distelis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)