Tai – ne mokslinė fantastika. Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos institute kuriamos svarstyklės, kurios galės ne tik matuoti svorį, bet ir perspėti apie galimai sveikatai pavojingas būkles – kraujagyslių aterosklerozę, prieširdžių virpėjimo aritmiją, rašoma KTU pranešime.

„Ligoninėse yra labai daug įrangos skirtos diagnozuoti ligoms ir kritinėms būklėms, tačiau ją naudoti sveikatos stebėsenai namuose yra per brangu. Tuo tarpu, asmeninės sveikatos prietaisų namuose, kurie netrukdančiu būdu galėtų stebėti sveikatos būklę, nėra daug, ir jie labai reikalingi“, – teigia KTU Biomedicininės inžinerijos instituto vadovas Vaidotas Marozas.

Pasak jo, jei šiandien vyresnio amžiaus žmonės šiek tiek prisibijo technologijų ir yra linkę visas ligas gydyti saujomis tablečių, ateityje mes būsime labiau įpratę naudoti įvairius prietaisus ir stebėsime savo sveikatą jų padedami. Pavyzdžiui, tokiu prietaisu galėtų tapti svarstyklės, kurios yra daugelio namų atributas, o svertis ryte tapo dažno kasdienos ritualu.

KTU tyrėjų komanda jau turi daugiafunkcinių svarstyklių prototipą, kuris yra tobulinamas, pridedant naujų funkcijų ir parametrų.

Stebi kraujagyslių būklę

KTU mokslininkų patobulintos kūno kompozicijos svarstyklės matuoja ant jų užlipusio žmogaus pulsą prie rankų ir padų besiliečiančiais jutikliais. Pagal tai, kokiu greičiu kraujas atkeliauja nuo širdies iki pėdų, galima nustatyti besitiriančio žmogaus arterijų būklę.

„Matuojame kraujo pulsinės bangos sklidimo greitį – kuo jis didesnis, tuo kraujagyslės yra standesnės, o tai jau gali būti susiję su aterosklerozės pradžia, kuri gali sukelti ir padidintą kraujospūdį, ir kitus sutrikimus“, – teigia KTU studentė Birutė Paliakaitė su inovaciją kuriančia tyrėjų komanda dirbanti nuo pat projekto pradžios.

Už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ biomedicininės inžinerijos magistrantei buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija. Šis tyrimas taip pat yra Europos Komisijos finansuoto projekto CARRE, kuriame buvo tiriama pacientų, sergančių kardiorenaliniu (inkstų ir širdies veiklos sutrikimas) sindromu, dalis.

Ateityje fiksuos ir gyvybei pavojingas būsenas

„Kai žmogus serga inkstų nepakankamumu ir jo liga yra pasiekusi paskutiniąją, penktąją stadiją, keletą kartų per savaitę jam atliekama dializė. Inkstai patys nebegali palaikyti mikroelementų balanso organizme, o ypač pavojingas yra kalio kiekio kraujyje padidėjimas. Jis sutrikdo normalią širdies veiklą, o tokia būsena yra potencialiai grėsminga gyvybei“, – teigia B. Paliakaitė.

Pasitarę su gydytojais, KTU mokslininkai į kuriamas svarstykles siekia integruoti dar vieną funkciją – jos galėtų neinvaziniu būdu atpažinti kalio kiekio kraujyje padidėjimą. Aptikus šią patologinę būseną, svarstyklės siųstų signalą pacientą prižiūrinčiam gydytojui, kuris galėtų paankstinti paskirtą dializės seansą.

„Daugiafunkcinių svarstyklių matuojamų parametrų skaičių nuolat plečiame. Pavyzdžiui, be arterijų būklės stebėjimo, esame integravę ir prieširdžių virpėjimo aritmijos atpažinimo funkciją. Tikiu, kad ateity šios svarstyklės, žmogui neįdedant papildomo darbo, matuos kelias dešimtis įvairių jo sveikatos būklės parametrų“, – teigia V. Marozas.

Tyrėjai primena, kad daugelis pacientų, kurie yra persirgę sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, išgyvenę insultą, ir kurių būklę reikia stebėti, yra vyresnio amžiaus. Turint omenyje, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenė sensta, ši problematika ir Lietuvoje, ir Europoje bus vis aktualesnė.

Palygino su „iPhone"

V. Marozas mano, kad buitinis sveikatos būklės stebėjimo prietaisas būtų įperkamas gyventojams.

„Pavyzdžiui, išmaniojo telefono „iPhone“ savikaina yra apie 150 eurų, nors rinkoje jis kainuoja apie 700. Tai – daug sudėtingesnė technologija, prietaisas, reikalaujantis daug daugiau brangių detalių ir medžiagų nei mūsiškis. Mes kuriame duomenų apdorojimo algoritmus, labiausiai naudojami mūsų ištekliai yra protas“, – teigia V. Marozas.

Pasak jo, siekdami išsiaiškinti Biomedicininės inžinerijos institute kuriamų prietaisų veikimo principą į mokslininkus yra kreipęsi globalių elektros ir elektronikos prietaisus kuriančių bendrovių atstovai.

Ne vieną sveikatos būklės stebėsenos technologiją sukūrę instituto tyrėjai siekia tobulinti savo kuriamas inovacijas, jos testuojamos su rizikos grupėmis, pacientais, bendradarbiaujant su LSMU ir Santariškių klinikų medikais.