Vanderbilto universiteto (JAV) psichologų Brado Folley ir Sohee Park darbas praėjusią savaitę buvo publikuojamas internetinėje žurnalo „Schizophrenia Research“ versijoje.
Psichologai įsitikinę, kad daugybė garsiųjų ir išradingųjų pasaulio šviesulių (Vincentas Van Gogas, Albertas Einšteinas, Emili Dikinson, Izaokas Niutonas ir kiti) buvo šizotipiškos asmenybės.
„Idėja, kad šizotipiški žmonės būna išradingesni, sklandė jau seniai, bet iki šiol niekas eksperimentiškai nebuvo įvertinęs elgesio apraiškų ir jų neurologinių koreliacijų. Mūsų mokslinis darbas unikalus, nes mes eksperimentiškai tyrėme kūrybinį procesą ir stebėjome kraujotaką smegenyse tuo metu, kai tiriamieji atlikinėjo kūrybines užduotis“, - sakė B.Folley.
B.Folley ir S.Park, norėdami palyginti šizotipinių, normalių ir šizofreniškų žmonių kūrybinio mąstymo procesus, atliko du eksperimentus. Pirmojo eksperimento metu mokslininkai tiriamiesiems rodė įvairius namų apyvokos daiktus ir prašė sugalvoti jiems naujų funkcijų. Rezultatai parodė, kad šizotipiškiems asmenims geriau sekėsi pasiūlyti išradingus daiktų panaudojimo būdus, kai tuo tarpu šizofreniški ir vidutiniški žmonės pasirodė panašiai.
„Šizofreniškų žmonių mąstymo procesas paprastai būna labai neorganizuotas, beveik iki tokio lygio, kai jie iš esmės negali būti išradingi, nes jie negali pakankamai nuosekliai surikiuoti visų savo minčių. Tuo tarpu šizotipiškiems asmenims nebūdingi žalingi šizofrenijos simptomai ir tuo pačiu būdingi geresni kūrybiniai gebėjimai“, - sakė B.Folley.
Antro eksperimento metu trijų grupių atstovų vėl buvo paprašyta sugalvoti naujų panaudojimo būdų kasdieniams objektams bei atlikti paprastas kontrolės užduotis, kol jiems buvo matuojamas smegenų kaktinės žievinės srities veiklos aktyvumas naudojant artimojo infraraudonojo spektro optinės spektroskopijos metodą. Smegenų skenavimo rezultatai parodė, kad visų grupių atstovai kūrybinėms užduotims atlikti naudojo abu smegenų pusrutulius, tačiau šizotipiškų asmenų dešiniųjų pusrutulių aktyvumas buvo kur kas didesnis nei kitų asmenų – tai nurodo galimą šizotipiškos asmenybės privalumą.
„Mokslo bendruomenėje manoma, kad populiari idėja, jog išradingumas slypi dešiniajame smegenų pusrutulyje, yra juokinga. Taip yra dėl to, kad kuriant naujas asociacijas ir atliekant kitas kūrybingumo reikalaujančias užduotis būtini abu smegenų pusrutuliai. Išsiaiškinome, kad visų trijų grupių atstovai – šizotipiški, šizofreniški ir paprasti kontroliniai asmenys – tikrai naudojo abu pusrutulius atliekant kūrybines užduotis. Tačiau šizotipiškų asmenų smegenų skenavimo duomenys parodė, kad jų dešinysis smegenų pusrutulis dirbo kur kas aktyviau lyginant su šizofreniškų ir normalių kontrolinės grupės asmenų smegenimis“, - sakė mokslininkas.
Psichologai mano, kad šie rezultatai remia idėją, jog šizotipiški asmenys ir kiti į psichozes linkę žmonės savo kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius išnaudoja kitaip nei vidutiniai populiacijos atstovai, o šis bilateralinis smegenų panaudojimas įvairioms užduotims atlikti gali būti susijęs su didesniu išradingumu.
B.Folley taip pat nurodė tokią teoriją paremiantį Šveicarijos neurologo Peterio Bruggerio tyrimą. Šis mokslininkas išsiaiškino, kad kasdienės asociacijos – pavyzdžiui, rakto atpažinimas raktų ryšulyje – ir verbaliniai sugebėjimai kontroliuojami kairiojo pusrutulio, o naujos asociacijos – pavyzdžiui, naujo panaudojimo objektui sugalvojimas ar orientavimasis naujoje vietoje – kontroliuojami dešiniojo pusrutulio.
P.Bruggeris iškėlė hipotezę, kad šizotipiški asmenys naujas asociacijas sudaro greičiau, nes jie geriau išnaudoja abu pusrutulius – tokia prognozė buvo patvirtinta vėliau atliktu tyrimu. Neurologo teorija taip pat gali paaiškinti tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad yra neproporcingas skaičius šizotipiškų ir šizofreniškų asmenų, kurie yra ne kairiarankiai ir ne dešiniarankiai, bet įvairioms užduotims atlikti naudoja abi rankas. Tai verčia manyti, kad jie įvairioms užduotims atlikti abu smegenų pusrutulius išnaudoja labiau už vidutinius asmenis.
„Specializacijos tam tikroms užduotims atlikti konkrečiame smegenų pusrutulyje nebuvimas gali būti vertinamas kaip kliuvinys, tačiau pagerintas ryšys tarp pusrutulių galbūt iš tikrųjų suteikia daugiau kūrybingumo“, - sakė B.Folley.
