Dvi iš jų – kenksminga spinduliuotė ir atmosferos trūkumas, galėtų būti išspręstos sukuriant dirbtinį magnetinį lauką.
Tokią radikalią idėją iškėlė keli mokslininkai NASA konferencijoje apie kosmoso kolonizavimą iki 2050 metų.
Jų teigimu, Saulės-Marso sistemos L1 taške, esančiame apie 320 Marso spindulių atstumu nuo planetos Saulės link, patalpintas skydas-dipolis sukurtų magnetosferą, kuri laikytų Marsą nuolatos pridengtą nuo pražūtingų Saulės spindulių.
Taip pat be Saulės vėjo nenyktų Marso atmosfera, o laikui bėgant ji gal pasipildytų arba galėtume ją kažkiek pripildyti patys.
Daugėja įrodymų apie vandenį
Kadaise Marso paviršiuje buvo daug vandens. Dar vienas to įrodymas – didžiausio upių baseino nuotraukos.
Dėmesys čia atkreiptinas į Worcester (Vusterio) kraterį – 25 km skersmens įdubą, atsiradusią bent prieš 3,6 milijardo metų.
Prieš 3,6-3,4 milijardo metų šis regionas buvo didžiulės upės delta.
Worcester kraterio išvaizda dėl vandens sukeltos erozijos smarkiai pasikeitė.
Priekinėje, į srautą nukreiptoje, pusėje praktiškai neliko kraterio išsviestos medžiagos šlaitų; jie išliko tik pasroviui. Tokie vaizdai padeda nustatyti, kiek to vandens buvo ir kaip sparčiai jis tekėjo.