Vien praėjusiais metais KTU ir LSMU kartu dirbo prie beveik dešimties projektų. Geriausiu 2016 m. bendru mokslo projektu buvo pripažintas projektas „Virtualios realybės stimulo sukūrimas ir panaudojimas inovatyviame vestibulinės sistemos tyrimo prietaise“ (VIRVEST).

Anot LSMU mokslininkės Ingridos Ulozienės, galvos svaigimas – labai dažnas sveikatos sutrikimo simptomas, pasireiškiantis ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet vis dažniau ir jauniems.

„Staiga atsiradęs stiprus sisteminis svaigimas, lydimas pusiausvyros sutrikimo, pykinimo, vėmimo, pablyškimo, prakaitavimo (ūminis vestibulinis sindromas), kuriam laikui sutrikdo aktyvią žmogaus veiklą ir netgi gąsdina. Jei tai dažnai kartojasi, kenčia gyvenimo kokybė, prastėja nuotaika ir darbingumas. Be to, galvos svaigimas gali signalizuoti ir rimtesnes ligas. Šios ligos diagnostika yra gana sudėtinga, tad medikams tenka paplušėti, kol ją nustato“, – pastebi I. Ulozienė.

Norint nustatyti koordinacijos sutrikimus, reikia atlikti sudėtingus tyrimus. O KTU ir LSMU mokslininkai sukūrė mobiliąją tokios tyrimo sistemos versiją.

Naudoja virtualiosios realybės akinius

Jie siekė sukurti patogų, nebrangų, šiuolaikišką ir mobilų įrenginį, kuriuo būtų galima matuoti subjektyvios vertikalės suvokimo nuokrypius ir tai daryti ne tik specializuotame kabinete, bet ir kitų sričių gydytojų kabinetuose.

Tyrimui pasitelktas virtualiosios realybės „Samsung Gear VR“ įrenginys, valdomas rankų judesiais su tam skirta „Myo“ apyranke. Mokslininkai mano, kad taip gydymo procesą galima padaryti daug greitesnį ir efektyvesnį.

KTU Informatikos fakulteto docentas Tomas Blažauskas sakė, kad sistemos kūrimo procesas buvo gana sudėtingas, nes dviem žmonėms reikėjo atlikti visą techninį darbą pasitelkus daugybę technologijų. Virtualiosios realybės programa, valdymas ir sąsaja su svetaine buvo kuriama naudojant skirtingas aplinkas bei programavimo kalbas.

Informatikos fakulteto atstovai taip pat kūrė programų dizainą ir modeliavo virtualiąją realybę.

„Sistema naudoja virtualiąją realybę ir yra valdoma gestais. Toks įrenginys yra pirmas ir kol kas vienintelis Lietuvoje. Užsienyje sukurta stacionari sistema, bet ji nesusieta su virtualiąja realybe“, – teigė KTU Biomedicininės inžinerijos instituto atstovas Vaidotas Marozas.

Naujasis išradimas jau buvo išbandytas su sveikais savanoriais, atliekami bandymai su vyresnio amžiaus žmonėmis. Jais siekiama galutinai įsitikinti, kad sistema iš tiesų leidžia efektyviai aptikti vestibulinio aparato sutrikimus. Jau pradėtas ir patento registracijos procesas.

Išmanusis prietaisas leistų greičiau ir tiksliau nustatyti periferinę vestibulinę disfunkciją, atrinkti ligonius detalesnei medicininei analizei.

Į pagalbą griuvinėjantiems

I. Ulozienė pažymėjo, kad ši sistema ypač aktuali senstančioje visuomenėje: „Kasmet nuo 20 iki 40 proc. žmonių, vyresnių nei 60 m. amžiaus, griūva ar kitaip nukenčia dėl pasikartojančių pusiausvyros sutrikimų. Pasekmės gali būti ir tragiškos. Naudojant naująją tyrimo sistemą, tokią riziką turintys asmenys bus laiku atrenkami, ištiriami. Tai ne tik sumažins grėsmę, bet ir padės pasirinkti tinkamas apsaugos priemones, kiekvienu individualiu atveju reikalingą reabilitaciją.“

Kita mokslininkų grupė taip pat kuria technologiją, kuri pravers rūpinantis senyvo amžiaus asmenų saugumu. KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centras kartu su medikais kuria senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistemą „Griūtis“, leidžiančią realiu laiku stebėti žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems.

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – sakė Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius Egidijus Kazanavičius.

Išbandė su artimu žmogumi

LSMU tyrėja Vita Lesauskaitė teigė, kad senų žmonių griuvimo problema geriatrijoje yra ypač aktuali. „Tai vienas dažniausių simptomų, signalizuojančių pačias įvairiausias problemas. Prasidėję griuvimai yra blogos prognozės požymis, jie didina mirtingumo tikimybę. Griuvimai ne tik padidina fizinių traumų tikimybę, bet ir sukelia psichologinių problemų – žmogus pradeda nepasitikėti savimi, bijo vaikščioti savarankiškai“, – pasakojo V. Lesauskaitė.

Senyvų žmonių stebėsenos sistemos prototipą sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje. Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant grėsmę pargriūti, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims. „Sistemos prototipą išbandžiau savo namuose. Jaučiuosi ramiau, kai žinau, kaip sekasi garbaus amžiaus sulaukusiai mano mamai, kai manęs nėra šalia“, – teigė E. Kazanavičius.

Projekto kūrėjų mintyse – technologijų patentavimas ir produkto komercializavimas. Projektui buvo gautas Lietuvos mokslo tarybos finansavimas.

Ateina aštuoniasdešimtmečių karta

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas penktas šalies gyventojas yra 65-erių ir vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad per ateinančius 5 dešimtmečius dvigubai padaugės žmonių, sulaukiančių 80 metų.

Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) prognozuoja: Europos Sąjungos (ES) valstybėse per ateinančius 50 m. pensinio amžiaus žmonių skaičius išaugs nuo 60 mln. iki 100 milijonų. Per tą patį laikotarpį žmonių, perkopusių 80 m., skaičius didės iki 38 milijonų. Mokslininkai mano, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės medicinos mokslas susidurs su naujomis ligomis, būdingomis tik senyvo amžiaus žmonėms, todėl ateities medicinai kaip niekada bus svarbu nustatyti senatvinių ligų priežastis, atrasti gydymo metodus.