„Jaučiuosi labai laimingas, nes galėsiu pamatyti, kaip vykdomi svarbiausi kosmoso technologijų projektai, ir prie jų prisidėti. Dar sunku patikėti, jog galėsiu išvysti marsaeigį iš arti“, – prieš išvykdamas kalbėjo V. Bakanauskas.

Jo paraiškos tema konkursui, kurį organizavo Lietuvos mokslo taryba (LMT), buvo „Autonominiai robotai ir mechatroninės sistemos kintamos gravitacijos aplinkoje“. Iš viso sulaukta trijų paraiškų. Doktoranto stažuotei skirta 32,5 tūkst. eurų. Ne vienas mano, kad kosmoso tyrimai atliekami tik JAV ir Rusijoje, tačiau tai netiesa.

„Pirmi žodžiai, kurie šauną į galvą pagalvojus apie Europos kosmoso agentūrą, – bendras kosmoso tyrinėjimas Europoje. Būtent EKA yra vienintelė pasaulyje kosmosą tyrinėjanti agentūra, kuri veikia visose galimose su kosmosu susijusiose kryptyse. Tai – kosmoso mokslai, dangaus kūnų tyrinėjimas, Žemės stebėjimas, palydovinė navigacija, raketos nešėjos, kosmoso pramonės plėtra Europoje ir t. t.“, – paaiškino inžinierius.

Vytautas Bakanauskas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Biudžetas – 5,8 mlrd. eurų

EKA yra bendra Europos agentūra, kuri jungia 22 valstybes (visavertes nares). Kelios Europos valstybės turi bendradarbiavimo sutartis, tarp jų ir Lietuva.

Įdomus faktas, kad ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį turi ir Kanada, kuri prisideda prie daugelio projektų. Be abejonės, bendradarbiaujama su NASA (JAV), „Roscosmos“ (Rusija) agentūromis. Mano akimis žiūrint, moksle nėra vietos politiniams pykčiams. Mokslas skatina bendradarbiavimą, šiuo metu labai reikalingą neramumų krečiamame globaliame pasaulyje“, – mano V. Bankauskas.

Jis pateikė keletą faktų, leidžiančių įsivaizduoti EKA darbų mastelį. Agentūroje dirba 2500 nuolatinių darbuotojų ir apie 2500 stažuotojų. Metinis biudžetas siekia 5,8 mlrd. eurų. Palyginkime: NASA 2016 m. biudžetas buvo 18,5 mlrd. dolerių. „Iš pirmo žvilgsnio EKA biudžeto suma atrodo didžiulė. Bet kiekvienam valstybės narės piliečiui narystė šioje organizacijoje kainuoja tiek pat, kiek vienas bilietas į kino teatrą“, – palygino mokslininkas.

Iškėlė jau 80 palydovų

EKA visame pasaulyje turi savo padalinių, atliekančių skirtingas funkcijas, bet pagrindinė dalis jų sutelkta Europoje.

„Agentūra vykdė ir dabar atlieka daugybę kosminių misijų. Per 50 gyvavimo metų sėkmingai į orbitą iškėlė ir gavo ar gauna duomenis iš 80 palydovų. EKA pirmoji pasaulyje sugebėjo nusiųsti zondą į kometą ir gauti duomenų apie jos sudėtį. Įdomus faktas, kad prietaisas paleistas 2004 m., o nusileido kometos paviršiuje po 10 metų (projektas „Misija „Rosetta“).

Neseniai buvo paleisti įrenginiai, skirti gravitacijos bangoms aptikti (projektas „LISA Pathfinder“). Paleistos Žemės atmosferos stebėjimo, globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS), Europos kosmoso pramonės skatinimo programos.

Misijų yra tikrai daug, joms visoms išvardyti reikėtų laiko, nes veiklos gairės su būsimomis misijomis yra suplanuotos iki 2034-ųjų. Bent man šiuo metu įdomiausias marsaeigio „Exomars“ siuntimas į Marsą ištirti nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybių ir atlikti planetos paviršiaus tyrimų. Projektas vykdomas kartu su Rusija“, – pasakojo mokslininkas.

Marsaeigio misija – ypatinga

Curiosity asmenukė, padaryta sausio 31 d.
Foto: Scanpix


Jis sako marsaeigio kol kas nematęs ir mano, kad greičiausiai jo išvysti neteks, nebent nuotraukose. „Į kosmosą keliauti visiškai parengtą marsaeigį dėl techninių reikalavimų iš arti pamatys tik nedidelė grupė žmonių. Be to, projektas dar tik vykdomas, kas žino, kaip viskas susiklostys. Jau teko matyti įvairių stadijų roverio prototipų, skirtų atitinkamoms technologijoms bandyti“, – pasakojo V.Bakanauskas. Marsaeigio misija numatyta 2020 metais.

O ar įmanoma prognozuoti, kada ir žmonės bus pasirengę skristi į Marsą? „Reikia apžvelgti dvi galimybes. Klausimas yra toks: ar tai bus kelionė su bilietu atgal, ar be galimybės sugrįžti.
Tiesa, entuziastų, norinčių keliauti tik į vieną pusę, yra daug. Bet reikia palaukti, netrūksta neišspręstų techninių problemų. Dar daugiau neatsakytų klausimų dėl galimybės grįžti. Todėl neverta spėlioti, kada tokia kelionė įvyks, bet tikiu, kad tai pamatysiu savo akimis“, – teigia V.Bakanauskas.

Dirba su robotine ranka

V.Bakanauskas stažuotę atlieka Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre (angl. „European Space Research and Technology Centre“), kuris yra apie 30 km nuo Amsterdamo.

„Šiame centre daromi tyrimai automatizacijos ir robotikos sekcijoje, orbitos ir žemos gravitacijos laboratorijoje bei planetinės robotikos laboratorijoje. Sekcijoje dirbama gausybė darbų. Man šiuo metu tenka darbuotis prie Tarptautinės kosmoso stoties (angl. „International Space Station“) ir Europos robotinės rankos (angl. „European Robotic Arm“) emuliatoriaus kūrimo laboratorijoje, kur naudojama pramoninė robotinė ranka. Reikia parengti visą eksperimentinį stendą.

Tai labai svarbu. Prijungiant naują sekciją prie Tarptautinės kosmoso stoties privalu numatyti kritines sąlygas, kad neįvyktų jokių nesklandumų, kai tai bus atliekama kosmose. Sunku net įsivaizduoti, kiek klaida kainuotų kosmose. Ne veltui yra posakis: devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“, – priminė pašnekovas.

V.Bakanauskas dirba EKA mažiau nei tris mėnesius, kol kas atliko nedaug darbų. „Bet galimybė įgauti nepakartojamos patirties yra nuostabi. Beje, spalio mėnesį vyks atvirų durų diena padalinyje, kuriame aš dirbu, todėl smalsieji galės aplankyti ir pamatyti beveik viską iš arti“, – sakė inžinierius.
Lietuvis tikisi maksimaliai išnaudoti jam skirtus metus Europos kosmoso agentūroje, kad grįžęs įgytas žinias galėtų panaudoti KTU Mechatronikos institute. „Viliuosi, kai kurie įgytos patirties elementai bus pritaikyti dabartinėje mano laboratorijoje. Bet pirmiausia reikia baigti esamus darbus, kad būtų galima judėti pirmyn“, – sakė mokslininkas.

Paviršių tyrinėjantis robotas, V. Bakanausko nuotr.
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kur gimsta pažangiausios technologijos

V.Bakanauskas visada domėjosi kosmosu. „Manau, kiekvienas smalsus žmogus pakelia akis aukštyn giedrą naktį ir pagalvoja: o kas ten toliau yra? Smalsumas verčia žmones tobulėti, tirti nežinomus dalykus. Be to, kosmosas yra bene inovatyviausias sritis, kuriamos pažangiausios technologijos ir vėliau pritaikomos kasdieniame gyvenime. Pavyzdys – teflonas, kuris buvo sukurtas kosmosui, o dabar randamas beveik kiekvienoje virtuvėje“, – pasakojo lietuvis.

Mokslininkas yra iš tų, kurie mėgsta fantastinius filmus: „Ne visus, bet geri mokslinės fantastikos filmai, kuriuose daug mokslinių faktų supinta su scenaristo fantazija, prikausto mano dėmesį. Fantazija ar fantastika iš dalies eina lygiagrečiai su mokslu.“

Jis keletą kartų lankėsi Amsterdame. „Šis miestas – laisvas ir liberalus. Negyvenu pačiame Amsterdame, todėl man sunku papasakoti plačiau. Miestas paliko gerą įspūdį: labai gražus, įdomūs pasvirę namai šalia kanalų, daugybė vandens ir dviračių, gausybė muziejų. Tik centras gal kiek perpildytas turistų“, – įspūdžiais dalijosi V. Bakanauskas.

Pirma misija nepasisekė

Pirmas EKA marsaeigis „ExoMars 2016“ startavo 2016 m. kovo viduryje iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane. Daugiau nei 480 mln. km jis įveikė per septynis mėnesius. Tačiau paviršinis zondas sudužo atsitrenkęs į Raudonosios planetos paviršių.

Kaip pranešė misijos vadovai, likus nedideliam atstumui iki planetos paviršiaus tiesiog buvo prarastas ryšys su kosminiu aparatu ir vėliau viską apgaubė nežinia.

„Schiaparelli“ zondas per anksti nusimetė parašiutą ir deaktyvavo stabdžių sistemą, nors iki Raudonosios planetos paviršiaus buvo likę daugiau nei trys kilometrai. Po tokio manevro zondas ėmė nevaldomai smigti žemyn ir tėškėsi į Marsą.

Ieškos gyvybės pėdsakų

Antroji „ExoMars“ misija numatoma 2020 metais. Bus matuojamas atmosferos kitimas, slėgis, UV spinduliuotės intensyvumas, ieškoma bet kokių biopėdsakų, leisiančių spėti dabar arba kažkada Marse egzistavus gyvybę.

Numatomoje misijoje bus naudojamas marsaeigis „ExoMars Rover Pasteur“, aprūpintas egzobiologijos įranga ir panoraminės kameros sistema, leisiančia pažvelgti žmogaus tyrėjo akimis ir atlikti tyrimus marsaeigio aplinkoje, fiksuoti Marso geologiją, rinkti tolesnių tyrimų mėginius.
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentės Juditos Puišo teigimu, ankstesnių misijų metu tirta tik planetos atmosfera ir paviršinis uolienų sluoksnis. Naujoje misijoje bus renkami organiniai mėginiai ir galimos biokolonijos, įsitvirtinusios 2 metrų gylyje, nepaveiktos ultravioletinės spinduliuotės, oksidacijos.

Siekiant, kad naujasis marsaeigis ne tik atliktų tyrimus Marso paviršiuje, bet pirmiausia sėkmingai pasiektų planetą, susiduriama su įvairiais technologiniais iššūkiais – kosminio aparato modelis privalo atlaikyti ilgą kelionę iš Žemės ir įskriejimą dideliu greičiu į anglies dvideginio gausią, bet išretėjusią atmosferą.

Pirmas – 1971-aisiais

Apskritai pirmas žmonijos aparatas, nusileidęs Marso paviršiuje, buvo Sovietų Sąjungos marsaeigis „Mars-3“. Jis tai padarė 1971 m. gruodžio 2 dieną. Zondas informaciją į Žemę siuntė vos 20 sekundžių – netrukus išleido paskutinį signalą ir nutilo amžiams. Paskui sovietus į Marsą atskriejo amerikiečių Marso pionieriai – zondai „Viking“.

Žmogus Marse

Tiek NASA, tiek EKA tikisi žmogų Marse išlaipinti tarp 2030 ir 2040 metų. NASA skaičiavimu, kelionė į Marsą truktų apie 6 mėnesius, tiek pat atgal. Tačiau žmonės turėtų praleisti Marse apie 18–20 mėnesių, kol sulauktų palankaus planetų išsidėstymo atgalinei kelionei. Vadinasi, misija užtruktų apie 2,5 metų.