Bet tai nebūtų tiesa – dabar aptiktas anksčiau nežinotas superspiečius, galima sakyti, mūsų Galaktikos pašonėje.

Spiečius matomas Burių žvaigždyne pietiniame dangaus pusrutulyje, o jo skersmuo yra maždaug 20 laipsnių, kas atitinka 100 megaparsekų (palyginimui Paukščių Takas priklauso Mergelės superspiečiui, kurio skersmuo yra tris kartus mažesnis).

Kaip atsitiko, kad spiečius nebuvo aptiktas anksčiau? Jis yra dangaus dalyje, vadinamoje „Šalinimosi zonoje“ (angl. Zone of Avoidance) – tai yra zona, dengiama Paukščių Tako disko plokštumos, taigi joje esančias galaktikas stebėti labai sunku.

Bet pastaraisiais metais Šalinimosi zonos stebėjimai tapo įmanomi; šis atradimas – vienas iš rezultatų.

Įdomu dar ir tai, kad tokio spiečiaus egzistavimas būtent toje vietoje, kur jis ir atrastas, buvo prognozuojamas jau seniau – remiantis Paukščių Tako judėjimu.

Mūsų Galaktika, kaip ir daugybė aplinkinių, veikiamos aplinkinės medžiagos gravitacijos, juda tolimų galaktikų atžvilgiu. Bet judėjimas, apskaičiuotas remiantis žinomu medžiagos pasiskirstymu, neatitiko stebimo, o skirtumą paaiškinti buvo galima įvedant galaktikų superspiečių Burių žvaigždyno kryptimi.

Paslaptis įminta? Galbūt, tačiau dar reikia nustatyti naujojo superspiečiaus masę.