KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto direktoriaus A. Ragausko kartu su Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugu sukurtą, JAV ir ES patentuotą neinvazinį galvospūdžio matuoklį Europos patentų biuras nominavo išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje.
Birželį Lisabonoje kartu su kitais nominuotais šiam apdovanojimui mokslininkais A. Ragauskas dalyvavo Europos metų išradėjų apdovanojimų ceremonijoje. Prizas įteiktas Danijos mokslininkų grupei, atradusiai būdą dyzelinio variklio išmetamąsias dujas padaryti nekenksmingas.
Neinvazinės žmogaus smegenų diagnostikos ir stebėsenos technologijos sudomino NASA inžinierius ir mokslininkus. Hjustone, naudojant Lietuvoje sukurtą unikalią aparatūrą, atliekami sveikų žmonių, astronautų ir neurologinių pacientų galvospūdžio tyrimai.
- Kaip supratote, kad neturite galimybės laimėti šio apdovanojimo?
- Aš išvis nežinojau, kad tokie prizai teikiami (red.pas. – juokiasi). Kai apdovanojimų ceremonijoje Lisabonoje susitikau su žmonėmis, kurie rengia šį konkursą, paaiškėjo, kad tai yra labai rimtas politinis žaidimas. Ir jei nori jame laimėti premiją, tuo reikia pasirūpinti.
Pasikalbėjus su renginio dalyviais, atrankos komisijos nariais, paaiškėjo: net valstybės ministrai ir premjerai daro lobistinę veiklą kelerius metus, kad jų išradėjai gautų tuos prizus. Tai rimti procesai. Nieko nauja, taip ir vyksta panašūs konkursai. Atvažiavus iš Lietuvos be jokio įdirbio negalima tikėtis stebuklų. Būtų buvę daugiau nei naivu tikėtis nugalėti. Bet malonu ir vertinga, kad Lietuva buvo pastebėta.
- Kas lėmė, kad jūsų išradimas pateko tarp nominuotųjų?
- Manau, taip atsitiko dėl to, kad mūsų išradimą pastebėjo NASA. Rengiant tolimus skrydžius tenka įveikti daug kliūčių. Vienas nemalonus dalykas yra veikiant mikrogravitacijai ištinkantis astronautų smegenų ir optinio nervo, kuris yra smegenų tęsinys, tinimas. Galų gale tas nervas spaudžia akies obuolį, šis deformuojasi ir sutrinka rega. Bėda ta, kad šie simptomai nepraeina nusileidus ant žemės ir niekas nežino, kaip tai gydyti, suvaldyti šį fenomeną. Įdomu, kad ne visiems astronautams tai pasireiškia. Pateikiama skirtinga statistika: nuo 30 iki 60 proc. tiriamųjų turi šį sindromą.
NASA, nesuprasdama, kas vyksta, bandė kovoti su tuo reiškiniu. Asmeniškai teko kalbėtis su astronautais, buvusiais keliose misijose. Šie pasakojo, kad jiems iš anksto pagaminama keliolika akinių, kompensuojančių akies obuolio deformaciją. Tačiau astronautai blogai jausdavosi su tais akiniais, be to, juos įkišti į skafandrą sudėtinga. Šis primityvus metodas neišsprendė problemos.
Kaip žinome, žmonija rengiasi skrydžiui į Marsą. Didelė tikimybė, kad ilgai keliavę žmonės nuskristų akli. NASA ir kiti mokslininkai ieškojo, kaip to išvengti. Būtent mūsų išrasta technologija gali padėti išspręsti šį klausimą. Pirmiausia reikia suprasti smegenyse vykstančius procesus. Siekiant išsiaiškinti, kas nutinka smegenims veikiant mikrogravitacijai, galimi du būdai: išgręžti kaukolėje skylę ir įsmeigti į smegenis slėgio sensorių arba matuoti slėgį neinvaziškai. Astronautams neįmanoma implantuoti sensoriaus į smegenis.
Mums pavyko išspręsti neinvazinio matavimo problemą. Natūralu, kad NASA mus pastebėjo. Amerikiečiai iš pradžių reagavo atsargiai. Kaune per kelis mėnesius viena po kitos apsilankė keturios NASA delegacijos nuo vieno iki septynių specialistų, o paskutinėje buvo JAV nacionalinio erdvės biomedicininių tyrimų instituto vadovas.
NASA specialistai patys išbandė mūsų įrangą. Suprato metodą. Tada imta finansuoti ir mūsų įranga atsirado JAV bei Vokietijoje. NASA pasirinkimas ir paskelbimas visam pasauliui, kad Lietuvoje sukurtas toks dalykas, kad jis veikia, kad gali būti išplėtotas ir naudojamas kosmose – būtent tai lėmė, kad mūsų darbas pastebėtas ES.
- Kur ir kaip plačiai naudojamas, o gal jau ir parduodamas jūsų išradimas?
- Jis naudojamas jau keliolika metų kaip mokslinių tyrimų instrumentas. Mes iš esmės pritaikėme esamą išradimą – dar kartą išradome matuoklį, kurio veikimo principas labai panašus į arterinio kraujospūdžio matavimą. Kartais išradimas yra čia pat, reikia tik jį pastebėti. Rankos arteriją pakeitėme akies arterija, kuri turi segmentą smegenyse ir jungiasi su akies obuoliu. Padidinus slėgį audiniams už akies obuolio, galima subalansuoti gamtos duotas svarstykles. Slėgio pusiausvyrai nustatyti naudojame ultragarsinį kraujo greičio pulsacijos matuoklį.
- Norėtumėte žmogaus galvospūdžio matuoklio gamybą organizuoti Lietuvoje. Ar tai realu?
- Mūsų gaminys yra šiuolaikinė, kompaktiška elektronika, plius programinė įranga, ultragarsiniai keitikliai, tam tikra mechaninė sistema, kuri leidžia ultragarsinį keitiklį pridėti prie užmerktos akies, ir tam tikra spaudimo kamera, kurią priglaudžiame prie užmerktos akies voko. Šitie komponentai gali būti gaminami bet kur, nuo to priklauso prietaiso savikaina. Elektroniką mums gamina partneriai kinai, o spaudimo pūsles, kurios reikalauja sterilumo ir medicinos žinių, gaminamės patys.
Svarbiausias klausimas – ne kur gamini, o kur moki mokesčius, kur veikia verslas. Norisi mokėti mokesčius Lietuvoje, kad biudžete didėtų pajamų dalis, ateinanti iš aukštųjų technologijų.
Kadangi esu KTU profesorius, mano ambicija, kad tos technologijos atsirastų Lietuvoje, čia būtų plėtojamas toks verslas ir kad Lietuvos biudžetas gautų iš aukštųjų technologijų bent 20–30 proc. pajamų.
Sėkmės istorijų yra. Kaune veikia bendrovė „Axis Industries“, kuri mano akyse prasidėjo nuo nulio ir jau daugybę metų gamina mūsų sukurtus ir patentuotus ultragarsinius šalto bei karšto vandens matuoklius. Jie sertifikuoti įvairiose valstybėse, eksportuojami net į Malaiziją, Dubajų, o ten dešimtimis tūkstančių naudojami kondicionavimo sistemose.
Kodėl nepakartoti šitos patirties? Mūsų išradimo gamyba rūpinasi bendrovė UAB „Vittamed“. Investuotojai yra iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Malaizijos. Jie gali perkelti gamybą kitur, kur palankesnės sąlygos rizikingiems inovaciniams projektams, teisinė sistema, net ir kalba yra svarbus veiksnys. Kol kas atsilaikome.
- Kur šiuo metu naudojama jūsų sukurta įranga?
- Turėjome daug tarptautinių projektų, kuriuose ji buvo ir yra naudojama. Su pacientais dirbama Kauno ir Vilniaus ligoninėse. Buvo projektų Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, JAV. Hjustone ir dabar dirbama su mūsų aparatūra.
Plėtojome labai rimtą projektą su šveicarais, baigėme pernai. Šveicarai ir dabar naudoja mūsų aparatūrą, tirdami pacientus su galvos augliais. Daugybė žmonių sakė, kad niekas mums neleis dirbti Šveicarijoje su lietuvišku aparatu. Šioje šalyje labai griežti reikalavimai, sudėtinga gauti etikos leidimą, nuolat audituojami procesai klinikose, kuriose naudojama eksperimentinė įranga. Tačiau viską įveikėme.
- Šiemet apie jus sužinojo ir tie, kurie mokslu nesidomi. Ar jums priimtina, kad jus sies su šia inovacija, nors esate užregistravęs daugiau kaip 150 išradimų?
- Išradimų daug, bet dauguma jų dar iš sovietinių laikų, kai tai buvo paprasčiau ir nieko nekainavo. Daug išradimų taip ir liko tik idėjos. O kai kurie tapo sėkmingais gaminiais, parduotais šimtais tūkstančių.
Galvospūdžio matavimo išradimas man yra galvos skausmas ir skausmai kitose vietose, nes jis problemiškiausias. Dėl to ir įdomiausias. Be to, tai komandinis darbas. Be mokslo daktarų G.Daubario ir A.Džiugo indėlio šio išradimo nebūtų. Jei išradimus vadintume kūdikiais, šis yra labiausiai išdykęs.
- Kaip jūs vertinate teiginį, kad žmonijos kelionė į Marsą ar kitą planetą yra neišvengiama?
- Kitos išeities mes neturime, privalome išskristi. Per pastaruosius 400 kapitalizmo metų Žemės naudingosios iškasenos buvo beatodairiškai naudojamos. Ir jos baigiasi. Per 100 metų žmonių nuo 2 mlrd. padaugėjo iki 7 mlrd. Tokio demografinio sprogimo ir tokių pasekmių ekologijai nėra buvę Žemės istorijoje. Niekada nebuvo tiek daug tokios rūšies gyvūnų kaip žmonės, kurie taip sparčiai Žemę naikintų.
- Sakote, iš jūsų istorijos pučiamas burbulas. Kodėl taip manote?
- Mano kolegos, kiti KTU mokslininkai, stebisi, kodėl man tenka tiek daug dėmesio. Vien KTU „Santakos“ slėnyje rastume bent 30 mokslininkų, sukūrusių įvairių ne mažiau reikšmingų išradimų. Bet mokslininkai nepratę garsiai apie tai kalbėti. O aš – ne tik išradėjas, mokslininkas, bet ir tam tikra prasme verslininkas. Suprantu, kad turiu apie tai kalbėti. Be to, aš nepučiu burbulo, tai jūs, žurnalistai, apie šitai rašote (red.pas. – juokiasi).
