Gravitacinės bangos egzistuoja
Beveik prieš šimtą metų Albertas Einšteinas iškėlė hipotezę apie erdvėlaikiu galinčius sklisti raibulius – gravitacines bangas, kurias jis aprašė savo bendrojoje reliatyvumo teorijoje. Tačiau tik šių metų vasarį, pasitelkus Lazerinės interferometrijos gravitacijos bangų observatoriją (LIGO), mokslininkams pagaliau pavyko aptikti šias bangas. Šis atradimas ne tik patvirtino A. Einšteino pasiūlytas idėjas, bet ir pirmą kartą pateikė nenuginčijamų įrodymų dėl juodųjų skylių egzistavimo. Atradimas atveria visiškai naują astronominių tyrinėjimų sritį. Viliamasi, kad ateityje pavyks rasti vis naujų įžvalgų apie Visatos sandarą ir apie tai, kas vyko pačioje pradžioje – Didžiojo Sprogimo metu.
Dinozauro uodegos inkliuzas
Dar priešistoriniais laikais iš gintaro žmonės gamindavo įvairiausius papuošalus ir amuletus. Sustingusių medžių sakų gabaliukuose įprasta aptikti vabalų, skruzdžių ar kitų vabzdžių inkliuzų. Vis dėlto stambesnių gyvūnų liekanų gintare iki šių metų nėra pavykę surasti. Birželio mėnesį pasirodė mokslininkų Lida Singo, Ryano McKellaro ir komandos paskelbta publikacija, kurioje aprašomi Mianmare rasti prieš 99 mln. metų gintaro gabale sustingę paukščio jauniklio sparnai.
Radiniuose puikiai pastebimos net smulkiausios plunksnų detalės bei spalvos. Vis dėlto dar įdomesnį atradimą tų pačių mokslininkų komanda pristatė gruodį. Tame pačiame regione tyrinėtojams pavyko rasti gintaro gabaliuką su dinozauro uodegos inkliuzu. Taip pirmas tokio tipo radinys pasaulyje. Mokslininkai mano, kad jauniklis – toks mažas, kad laisvai tilptų ant delno – įklimpo lipniuose kadaise augusių tropinių miškų medžių sakuose ir nesugebėjo išsilaisvinti.
Gretimi pasauliai
Šiais metais astronomai patvirtino, kad aplinkui mūsų Saulės sistemai artimiausią žvaigždę Kentauro Proksimą tikrai skrieja uolėta egzoplaneta – Proksima b. Ji yra vadinamojoje gyvybės zonoje, juosiančioje savą žvaigždę. Kentauro Proksima priklauso vadinamųjų raudonųjų nykštukių klasei – šios žvaigždės yra kelis kartus mažiau ryškios nei mūsų Saulė. Kadangi jų temperatūra žemesnė, jas supančios gyvybės zonos yra arčiau ir todėl šių žvaigždžių orbita keliaujančios planetos gauna daugiau radiacijos. Ar raudonųjų nykštukių gyvybės zonos yra tinkamos gyvybei vystytis, kol kas neaišku. Rugsėjo mėnesį mokslininkai nustatė, kad Proksima b egzoplanetą maždaug aštuonis kartus per metus gimtoji žvaigždė „išmaudo“ galinguose radiacijos pliūpsniuose.
Perversmą žadantys lęšiai
2016-aisiais metais buvo galima pasidžiaugti stebėtinu proveržiu kompaktiškų, plonų lęšių kūrimo srityje. Naujųjų lęšių charakteristikos nė kiek nenusileidžia, o gal net pranoksta, įprastų kamerose ir teleskopuose montuojamų išgaubtų lęšių savybes. Lęšių išradėjai tvirtina, kad jų kūrinys sukels tikrą revoliuciją optikos pramonėje. „Vaizdo kokybė nepalyginamai geresnė nei naudojant pačius pažangiausius objektyvų lęšius. Nė kiek neperdedant galima sakyti, kad išradimas sukels tikrą revoliuciją“, – sako Harvardo universiteto profesorius Federico Capasso.
Naudojant šiuos lęšius nepasireiškia vadinamoji įprastų optinių lęšių sukeliama aberacija, be to, židinys sufokusuojamas 30 proc. ryškiau. Kadangi lęšiai plokšti, juos galima gaminti tose pačiose gamyklose, kuriose gaminami kompiuterių lustai, kas stipriai atpigintų jų kainą.
Nesėkmingi nuotykiai kosmose
2016-aisiais pasibaigė viena iš svarbiausių pastarųjų metų erdvėlaivių misijų. Europos kosmoso agentūros erdvėlaivis „Rosetta“ nukrito į kometą po dvejus metus trukusio skrydžio jos orbitoje. Prieš tai, misiją vykdę mokslininkai sugebėjo pastebėti kometos paviršiuje esantį zondą „Philae“. Jis 2014-aisiais metais atsiskyrė nuo erdvėlaivio „Rosetta“ ir nusileido ant kometos 67P paviršiaus atlikti tyrimų. Deja, jis nusileido nelabai tinkamoje vietoje – didelio akmens šešėlyje, todėl jo saulės elementai negalėjo gauti pakankamai šviesos.
Zondas „Philae“ į Žemę siuntė nuotraukas ir duomenis, tačiau po 60 valandų išseko jo baterijos ir jis „nutilo“. Nuo to laiko nepavyko gauti jokios informacijos apie jo buvimo vietą. Tačiau „Rosetta“ kameros užfiksavo zondą, kurį užstojo iškyša.
Dar vienas tragiškas įvykis Europos kosmoso agentūrai atsitiko Marse. Zondas „Schiaparelli“, turėjęs ištirti nusileidimo Marse technologiją, patyrė katastrofą dėl per anksti atitrūkusio parašiuto. Po šios nesėkmės agentūros vadovai buvo ne juokais sunerimę, kad tolesnis Marso programos etapas – marsaeigio „ExoMars“ misija – susidurs su sunkumais dėl finansavimo. Laimei, gruodį numatytas lėšas buvo nuspręsta skirti, tad Marsą tikrai dar aplankysime.
Dirbtinio intelekto triumfas?
„Google Deep Mind“ šiemet dar kartą sužavėjo stebėtojus įspūdingomis dirbtinio intelekto galiomis. Kovo mėnesį „Google Deep Mind“ sukurta programa „AlphaGo“ įveikė vieną iš geriausių pasaulyje strateginio stalo žaidimo „Go“ žaidėjų. Korėjietis Lee Sedolas laimėjo tik vieną iš penkių partijų – likusiose dominavo dirbtinis intelektas.
Tačiau „Deep Mind“ kūrėjai nesiruošia miegoti ant laurų. Jie kartu su Oksfordo ir Londono universiteto koledžo mokslininkais atliko tyrimą, kurio metu buvo stebėta žmogaus smegenų veikla, analizuojant metro maršrutų žemėlapį. Kaip tvirtina vienas iš tyrimo dalyvių Janas Balagueris, gauti rezultatai padės mokslininkams kurti sudėtingesnius algoritmus, imituojančius žmogaus smegenų veiklą. Pasak dirbtinio intelekto eksperto profesoriaus Noelo Sharkey, kol kas tikrai neverta pulti į paniką, manant, kad dirbtinis intelektas pergudraus žmogų. Vis dėlto gal ir neprošal kiek susirūpinti dėl savo darbo vietų.
