Biblijoje ši žvaigždė įvardijama kaip šviesulys danguje, nuvedęs tris išminčius į Betliejų, kur gimė Kristus. Vis tik ar iš tiesų Betliejaus žvaigždė yra būtent žvaigždė? Floridos tarptautinio universiteto astronomijos profesorė Caroline Simpson pateikė mokslinių įžvalgų, koks tai galėtų būti astronominis reiškinys, rašo phys.org.
Ko gero, vieną dalyką galima įtvirtinti – tai stacionarus objektas. Tam, kad dangaus kūnas būtų naudojamas navigacijai bent kelias dienas ar savaites, jis turi būti palyginti stacionarus. Tai reiškia, kad jo padėtis negali kisti, priklausomai nuo dangaus judėjimo iš rytų į vakarus, kuris vyksta dėl Žemės sukimosi. Kitaip tariant, atmetama bet kokia laikinai danguje matomų reiškinių, pavyzdžiui, meteorų tikimybė. Trumpalaikiai blyksniai, trunkantys vos kelias sekundes negali padėti keliautojams.
Taip pat, mažai tikėtina, kad tai būtų kometa, nors kometa net kelias dienas ar savaites gali nejudėti dangaus skliaute. Visgi kometos Jėzaus gyvenimo laikais vertintos kaip blogio pranašės, todėl joks išminčius nesektų paskui kometą. Be to, dėl savo neigiamo įvaizdžio, dažniausiai to meto skirtingų kultūrų kronikininkai jas paminėdavo savo istoriniuose veikaluose. Tačiau jokių įrašų apie tuo metu danguje pasirodžiusią uodeguotąją neaptikta.
O gal tai nova ar supernova? Nova staiga išryškėja kelioms dienoms, po kurių lėtai vėl pavirsta paprasta neryškia žvaigžde. Supernova – tai didelės žvaigždės sprogimas, kuris būna matomas ne vieną savaitę. Nors galimi abu šie variantai, vis tik tenka pastebėti, kad tokio pobūdžio reiškiniai taip pat būdavo detaliai aprašomi to meto astronomų.
Planetų „susiliejimas“ yra labiausiai tikėtinas paaiškinimas. Šio reiškinio metu kelios planetos dangaus skliaute atsiduria labai arti viena kitos arba sustoja į vieną eilę. Stebėtojui žemėje gali atrodyti, kad danguje mato vieną labai ryškų šviesulį. Pavyzdžiui, suartėjus Marsui, Jupiteriui ir Saturnui, toks reiškinys būtų matomas kelias dienas.
Jei danguje taip išsidėstytų Saturnas ir Jupiteris, tokia „žvaigždė“ danguje švytėtų dar ilgiau, mat šios planetos dangaus skliautu juda dar lėčiau. Mokslininkai yra nustatę, kad Kristaus gimimo periodu planetos galėjo suformuoti tokį darinį danguje, kurį matytų Biblijoje minimų vietovių gyventojai.
Vis tik astronomė C. Simpson primena, kad šios įžvalgos tėra tik galimi scenarijai. Neginčijamų mokslinių įrodymų ar patvirtinimų, kurie leistų užtikrintai pasirinkti kažkurią versiją, bent jau šiuo metu tikrai nėra. Taigi kol kas teks ir toliau tenkintis Betliejaus žvaigždės paslaptimi, kuri tinka tikintiesiems, o ir ateistų per daug neerzina.
