Jis, paleontologas iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto, atkreipė dėmesį, kad tik ant didžiausių rūšių dinozaurų kaukolių buvo iškilimai, rageliai ir neįprasti gūbriai. Ir staiga jam nušvito, kad tokie kaukolių „ornamentai“ nebuvo tiesiog šalutinis buvimo dideliu produktas.

Tam buvo priežastis. Ir ši idėja dabar keičia nusistovėjusią tiesą apie dinozaurus ir kodėl jie užaugdavo iki tokio neįtikėtino dydžio, rašo „smithsonianmag.com“.

Pirmojo tokio pobūdžio tyrimo metu H. Gatesas su bendradarbiais sukatalogavo 111 plėšriųjų dinozaurų, kaip tiranozauras, kaukoles iš visame pasaulyje veikiančių muziejų kolekcijų ir išleistų leidinių.

Plėšriųjų dinozaurų dydis svyravo nuo mažesnių už kates iki milžiniškų, kurie svėrė iki šešių tonų. Savo tyrimą H. Gatesas pradėjo nuo Coelophysis rūšies dinozauro, esančio plėšriųjų dinozaurų šeimos medžio pradžioje.

Mokslininkai nustatė, kad ant 20 iš 22 didžiausių plėšriųjų dinozaurų kaukolių buvo kaulėti galvos ornamentai. O tarp mažų dinozaurų kaukolių tokių ornamentų buvo aptikta tik ant vienos.

Be to, laikui bėgant dinozaurai su tokiais ornamentais augo daug greičiau. Tarp dinozaurų, kurių svoris galiausiai pasiekė bent toną, tų, kurie turėjo tokių galvos ornamentų, svoris augo 20 kartų greičiau, lyginant su tais, kurie neturėjo tokių ornamentų.

„Kai tik atsirasdavo gumbų, kūno svoris labai sparčiai imdavo augti“, – sakė H. Gatesas.

Mokslininkai ne vienerius metus manė, kad ragai ir gumbai padėjo dinozaurams komunikuoti ir demonstruoti dominavimą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad šie ornamentai buvo glaudžiai susiję su kūno dydžiu.

Remiantis klasikine dinozaurų evoliucijos teorija, tiranozaurų kūno masė augo iš kartos į kartą, nes jie buvo didesni ir galėjo išgyventi medžiodami. Tačiau H. Gatesas mano, kad įspūdingi gūbriai padėdavo padaryti įspūdį patelėms. Jeigu tiranozauras buvo didelis ir įspūdingai atrodantis, jis galėjo lengviau susirasti patelę. Todėl jo dydį ir ornamentiką paveldėdavo kitos kartos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)