Tie debesys taip ir vadinami – didelio greičio debesys (angl. k. high-velocity clouds).
Kai kurie iš šių debesų krenta į Galaktiką iš tarpgalaktinės erdvės; kiti kadaise buvo išmesti iš Galaktikos disko ir po truputį krenta atgal ant jo.
Vieno didžiausių tokių debesų, vadinamo Smito debesiu (angl. k. Smith's cloud), kilmė ilgą laiką buvo neaiški, bet dabar po truputį atskleidžiama.
Spektroskopiniai stebėjimai leido nustatyti, kad debesies dujose yra gana daug sieros. Siera formuojasi žvaigždėse, taigi debesies dujos yra praturtintos žvaigždžių išmesta medžiaga.
Tarpgalaktinė medžiaga tokio praturtinimo nepatiria, nes ten žvaigždės nesiformuoja, taigi šie stebėjimai yra gan tvirtas įrodymas, jog debesis buvo išmestas iš Paukščių Tako disko.
Debesies orbitos modeliai teigia, kad tai galėjo įvykti maždaug prieš 27 milijonus metų. Tyrimo rezultatai arXiv.