Tai 2005 m. pastebėta visa persmelkiančiuose Didžiojo sprogimo atšvaituose: kosminiame mikrobangų fone, ši ašis buvo nesuprantamas struktūrų išsirikiavimas ten, kur nieko kito be atsitiktinio išsibarstymo nesitikima rasti.
Naujiena kelia grėsmę įsigalėjusiam Visatos įsivaizdavimui. Vaizdo centre – kosmologinis principas, teigiantis, kad visomis kryptimis pakankamai dideliu masteliu Visata atrodo vienodai. To ir galima tikėtis po tokio sprogimo, kai visos sudedamosios dalys susimaišo į homogenišką sriubą. Tačiau pasirodė, kad realybė ne tokia.
Kosmologą Jonahą Millerį iš Guelph universiteto Ontarijuje (Kanadoje) tai intriguoja, tačiau nekintančios ašies svarbą jis vertina skeptiškai. „Tyrinėti blogio ašį, žinoma, verta. Visgi, netikiu, kad ji demonstruoja didžiulį plyšį mūsų žiniose apie ankstyvosios Visatos kosmologiją.“ Jis mano, kad ašis – dar vienas atsitiktinių duomenų stebėjimo pavyzdys: visiškai atsitiktinai pažintos struktūros paprastai nieko nereiškia.
Bet keistai atrodo ne tik mikrobangų raibuliai. Fizikas Wenas Zhao iš Kinijos Mokslo ir technologijų universiteto Hefėjuje surinko nemažai įrodymų, sutampančių su blogio ašimi. Tarp jų ir galaktikų judėjimas per Visatą, ir kryptis, kuria sukasi spiralinių galaktikų vijos. Tarp įrodymų yra ir nesusiję reiškiniai, tokie kaip mikrobangų fono temperatūra, smulkiųjų struktūrų, atsakingų už atominę struktūrą, reikšmė, ir netgi Visatos plėtimosi greitėjimas. Visa tai, atrodo, kinta išilgai šios ašies. O visų keisčiausia, kad šie išsirikiavimai rodo tiksliai ta pačia kryptimi, kuria kosmosu juda ir Saulės sistema.
Jei toks išsidėstymas tikras, tai čia ne tik blogio, bet ir visko kito ašis. „Jei tai tikri Visatos bruožai, tai reiškia, kad pažeidžiamas kosmologinis principas, visos modernios kosmologijos pagrindas,“ – sako Zhao.
Nors yra siūlomų alternatyvų dabartinei kosmologijai, dauguma jų neatitinka naujausių Europos kosmoso agentūros palydovo Planck duomenų, rodančių, kad, Visata išties daugmaž homogeniška.
Bet yra dar viena keista teorija, susijusi su ašies idėja: kad Visata sukasi. Sugalvotas ir apibūdintas Michael Longo iš Mičigano universiteto, Ann Arbor, šis sukimasis suteiktų kampinį momentą besiformuojančioms galaktikoms, taip paskatindamas jų sukimąsi kokia nors viena kryptimi.
Bet kuo sutapimai darosi keistesni, tuo primygtiniau jie liudija, kad už viso to stovi kažkas banalaus. Zhao mano, kad jau pati išsilygiavimų įvairovė parodo, kad kažkur matavimuose yra padaryta klaida. „Antraip būtų labai sunku suprasti, kodėl kosmologijos ašis sutampa su Saulės sistemos judėjimu,“ sako jis.
