Pranešama, kad galutinių duomenų, ar zondas pasiekė tikslą gali tekti laukti per naktį, tačiau pirmieji signalai nuteikia optimistiškai. Jis, kaip ir turi būti, siunčia signalus iš Marso orbitos.
Kiek ankstesniais Europos kosmoso agentūros duomenimis, zondas jau nusileido ant Marso paviršiaus. Kol kas mokslininkai dar negali patvirtinti, ar viskas įvyko pagal planą, tačiau gautas signalas nuteikia optimistiškai. Kirsdamas atmosferą zondas trumpam buvo dingęs iš mokslininkų akiračio. Tačiau kaip ir planuota, signalas vėl gautas apie 19:40 Lietuvos laiku.
Skrydžio vadovo Michelio Deniso teigimu, misija atrodo įvykdyta sėkmingai ir Marsas dabar turės du dirbtinius Europos kosmoso agentūros palydovus.
„Schiaparelli“ kartu su Marso orbitoje pasilikusiu zondu „Trace Gas Orbiter“ (TGO) ieškos įrodymų apie nežemiškos gyvybės egzistavimą. „Schiaparelli“ padarys Marso nuotraukų ir atliks mokslinius jo paviršiaus matavimus, tačiau jo pagrindinis uždavinys – išbandyti įskriejimo į atmosferą ir nusileidimo technologijas, kurias naudos ir būsimasis Europos marsaeigis, imsiantis Marso grunto mėginius ir ieškosiantis nežemiškos gyvybės, galbūt kada nors egzistavusios šioje planetoje – arba joje tebesančios.
Marse besileidžiantis zondas pavadintas Giovannio Schiaparellio vardu. Tai yra Marsą dar 19 a. tyręs įtalų astronomas.
DELFI primena, kad su kitu zondu „Schiaparelli“ iki Raudonosios planetos skrido septynis mėnesius.
Ankstesnis ESA mėginimas nusiųsti į Marsą kibernetinį zondą „Beagle 2“ 2003 metais baigėsi nesėkme.
Nusileidimo modulis ir modulį nešantis zondas TGO buvo paleisti per bendro Europos ir Rusijos projekto „ExoMars“ pirmąjį etapą. Antrasis etapas prasidės tik 2020-aisiais, nes jo finansavimas buvo atidėtas dvejiems metams. Tuomet į Marsą bus nuskraidintas marsaeigis „ExoMars“.