Stebuklas. Tokiu žodžiu Klaipėdos universiteto archeologas akademikas Vladas Žulkus įvardijo radinį, kurį aptiko povandeninės archeologijos specialistai.
Jiems Baltijos dugne ties Kopgaliu, kitaip tariant, į pietus nuo pietinio molo, maždaug už kilometro nuo kranto, 11 metrų gylyje pavyko rasti žvejybos įrenginio likučius. Manoma, kad jie yra akmens amžiaus, mezolito laikotarpio, o tai yra 8-7 tūkst. metų prieš Kristų. Tikslią datą, kada buvo pagaminti šie žvejybos įrenginio likučiai, nustatys ekspertai.
„Mums išties pasisekė, nes iki šiol atrodė, kad aptikti tokį radinį jūros dugne įmanoma tik teoriškai. Tai, ką radome, yra akivaizdus pėdsakai, jog netoli turi būti gyvenvietė. Mes radome keturis kuolus, du iš jų buvo perskelti pusiau ir uždėti ant į dugną įkastų kuolų. Tai veikiausiai yra žvejybinės užtvaros fragmentai. Žinoma, jog mezolito laikotarpiu žmonės įsikurdavo prie upių žiočių, įlankų, Jie darydavo tokias užtvaras, kad į jas patektų žuvys ir jas būtų lengviau sugauti. Manau, kad tokios užtvaros fragmentus ir radome. Nekyla abejonių, kad tai yra žmonių pagamintas įrenginys. Panašių analogų rasta Vokietijoje, Lenkijoje“, – teigė V. Žulkus.
Todėl, anot jo, beveik nėra abejonių, jog kažkur aplink buvo ir gyvenvietė, kurioje, galima sakyti, gyveno pirmieji klaipėdiečiai, nors tada dar nebuvo net miesto užuomazgų.
Toks radinys – mezolito laikotarpio žvejybinės užtvaros fragmentas yra pirmasis ir kol kas vienintelis visoje rytinėje Baltijos jūros priekrantėje.
Povandeninius archeologinius tyrimus Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu. Kadangi ketinama koreguoti uosto vartus, gerinti įplaukos laipsnį, todėl reikia šiek tiek „pasukti“ molus. Todėl mokslininkų ir buvo paprašyta ištyrinėti jūros dugną.
„Dabar ieškosime lėšų, kad tyrimus galėtume tęsti, nes labai norisi surasti tos gyvenvietės likučius. Gal tai bus laužo ar židinio akmenys, gal titnago dirbiniai, o gal nieko nerasime. Tačiau neabejoju, kad mūsų radinys įrodo, kad toje vietoje veikiausiai buvo Danės upės žiotys, o prie jų buvo gyvenvietė. Tik tiek, kad akmens amžiuje žmonės gyveno nedidelėmis bendruomenėmis, todėl ir ta gyvenvietė, kurios pėdsakų ieškosime, gali būti labai nedidelė. Tačiau rastume tikslią vietą, kur aplink Klaipėdą žmonės gyveno anksčiausiai“, – tvirtino V. Žulkus.
