– Kas Jus paskatino susidomėti analitinio mąstymo reikalaujančia gana vyriška profesija?
– Nesiečiau analitinio mąstymo tik su vyrais (juokiasi). Astronomija man buvo priimtinas variantas tarp mano polinkio į tiksliuosius mokslus ir romantikos paieškų. Natūralu kiekvienam mąstančiam žmogui žinoti, kur jis gyvena. Tačiau kai kurie mano bendramoksliai, astronomija domėjęsi tik kaip romantine mokslo šaka, neatlaikė didžiulio krūvio, būtino, kad taptum geru specialistu.
Kitų namų paieškos
– Astronomija mums labiau siejasi su pažinimo džiaugsmu. Kokia jos praktinė nauda?
– Visi esame Kosmoso kūnai. Todėl mums labai svarbu suprasti, kas mus supa ir kokia bus Visatos raida. Būtent astronomai išsiaiškino, kad Saulė dėl jos centre vykstančių termobranduolinių reakcijų plėsis ir per 4 mlrd. metų pasieks Jupiterio orbitą. Žinoma, ir mūsų sistema gerokai pasikeis.
Bet būdami Žemėje, negalime į savo Galaktiką pažvelgti iš šalies. Juk vien pažiūrėję į dangų nepasakysime, kad esame dideliame žvaigždžių telkinyje, kurio struktūra yra spiralinė, ir kad žvaigždės aplink mus skrieja 220 km per sekundę greičiu. Astronomija sparčiai vystosi – dar prieš pusšimtį metų nieko nežinojome apie žvaigždžių detalią cheminę sudėtį, o dabar modeliuojame ir mūsų, ir kitų galaktikų cheminę evoliuciją. Jei ne astronomai, vis dar manytume, kad kometos – Dievo rykštės.
– Ko gera, žmones labiausiai domina Visatos atsiradimas.
– Deja, apie Visatos evoliuciją žinome mažiausiai, nes reikia analizuoti labai ilgą laiko intervalą. Stebėdami labai toli nuo mūsų esančias galaktikas jau galime pažvelgti į praeitį. Detalesniems stebėjimams reikia didesnių teleskopų, todėl pastaruoju metu planuojama sukurti net 100 m skersmens veidrodžio teleskopą. Pasaulyje kol kas didžiausi teleskopai turi 10 m skersmens veidrodžius. Čilėje yra observatorija, kurioje stovi keturi 8 m teleskopai, sudarantys ekvivalentinį 16 m teleskopą.
Didesnių teleskopų reikia ir planetų prie kitų žvaigždžių paieškoms. Kadangi mūsų gyvenimas Žemėje – ne amžinas, reikia rasti tinkamą planetą prie jaunesnės nei Saulė žvaigždės. Mūsų stebėjimo prietaisai kol kas fiksuoja tik tokio dydžio planetas, kaip Jupiteris ar Saturnas. Tačiau didelės planetos neturi kieto paviršiaus: nenutūpsi ir neužsiimsi žemdirbyste.
– Ar tikite, kad visi žmonės skraidys po Kosmosą?
– Kol kas kosminių kelionių požiūriu esame tik kūdikiai. Žmogus koja palietė tik Mėnulį, nors kitąmet minėsime pirmosios orbitinės observatorijos įkūrimo keturiasdešimtmetį. Beje, į Mėnulį dabar skrieja kosminė observatorija „SMART“. Joje bandomas naujo tipo kosminis variklis – Kosmose būtų galima vairuoti. Iki šiol buvo naudojamasi gravitacijos dėsniais – Žemės, Saulės ir kitų dangaus kūnų trauka. O kad žmonės skraidys po Galaktiką, neabejoju.
Izoliacija
– Ką astronomai kalba apie gyvybę Visatoje?
– Pasakojimai apie ufonautus, mano manymu, labiau susiję su neteisingai traktuojamais neatpažintais reiškiniais. Dabar astronomai gali užfiksuoti visus kūnus, artėjančius prie Žemės. Tad jeigu į mus skrietų kosminis laivas, jis būtų pastebėtas. Žinoma, galima diskutuoti apie lygiagrečius pasaulius ir pan., bet tikrų įrodymų vis dėlto nėra. Tiesa, gyvybės ieškoma nuolat. Pagaliau ir Marse išlaipinti robotai pirmiausia ieško gyvybės. Atliekami eksperimentai ir Antarktidoje: tiriama, ar lede gali išgyventi mikrobai ar bakterijos.
Manoma, kad didžiausias Saturno palydovas Titanas po kelių milijardų metų gali pasiekti tokią fazę, kad ten susidarys sąlygos atsirasti gyvybei. Kodėl negalėtų būti ir daugiau panašių planetų?
– Ar tikite Dievą, transcendencijos galimybę, visur esančia energija ar dar kuo nors?
– Energija yra visur. Viskas visur juda. Ir žmonės – kad nevaikščioja, tai bent galvoja. O kai galvoji, kartais gali visko prisigalvoti. Tiesa, astronomija labai padeda kovoti su nežinojimu ir prietarais. Dievo klausimą priskiriu tikėjimo sferai. Reikėtų žmonėms pakeliauti po pasaulį ir pamatyti, kiek yra skirtingų tikėjimo formų. Man tai padarė labai didelį įspūdį, privertė gerokai pamąstyti. Manau, svarbiausia žmogui – stengtis būti geram. Ko gera, toks yra pagrindinis visų tikėjimų tikslas.
– Kaip vertinate astrologiją?
– Horoskopus priskiriu pramogų verslui, kurį turėtų tirti psichologai. Nesu nusiteikusi prieš juos – yra žmonių, kuriems jie reikalingi. Mano manymu, jie turėtų būti pozityvūs, – tokie dažniausiai ir yra. Tačiau negali būti, kad dėl planetų išsidėstymo, pavyzdžiui, šiandien po pietų tau negalima traukti danties. Tokio poveikio kosminiai kūnai tikrai neturi. Aplink Saulę susidariusi vadinamoji heliosfera – labai stiprus jos spindulių laukas. Mes esame toje sferoje, be to, dar apgaubti Žemės atmosferos, taigi neturime jokių šansų, kad mus veiktų kokios nors kitos žvaigždės. Tačiau mus gali atakuoti kosminės dalelės, pasklidusios kur nors sprogus žvaigždei. Tokius žybsnius astronomai registruoja, ir jie gali turėti neigiamos įtakos mūsų gyvenimui.
Kryžiaus kelius minant
– Kaip pasaulio mokslo bendruomenėje atrodo Lietuvos astronomai?
– Dabar Lietuva nebėra izoliuota nuo kitų pasaulio šalių. Tiesa, Lietuvoje astronomų nėra daug – apie 20. Pasaulyje jų – tūkstančiai. Visi mūsų astronomai per tarptautinius projektus bendradarbiauja su kolegomis iš užsienio. Mūsų patirtį pripažįsta net ir Europos kosmoso agentūra, nors Lietuva nėra jos narė. Dabar dirbame prie kosminės observatorijos GAIA parengimo projekto, į mūsų rekomendacijas yra atsižvelgiama. Turėdami įdomų teorinį klausimą, bet neturėdami techninių galimybių jį išspręsti, visada internetu galime prisijungti prie reikiamo kitos observatorijos kompiuterio. Su Lietuvoje didžiausiu – 1,65 m skersmens teleskopu Molėtuose galima atlikti ne visus darbus. Stebime ir su Čilėje, Kanarų salose bei JAV esančiais teleskopais, dirbame su kosminių observatorijų duomenimis.
– Eidama instituto direktorės pareigas, privalote ne tik į dangų dairytis.
– Tikrai. Esu išmaišiusi visą pasaulį – ir Lietuvoje labiausiai pasigendu mūsų valdininkų profesionalumo, sąžiningumo ir objektyvumo. Šių principų stygius kartais paveikia ir įstatymų kūrimą, ir priimamus nutarimus. Štai institutai nebegauna finansavimo infrastruktūrai – patalpų šildymui, elektrai. Tad apie kokį normalų darbą galima kalbėti?
Kita bėda, kad Lietuva neskiria lėšų mokslininkų dalyvavimui tarptautinėse organizacijose. Institucijos nario mokesčius susimoka „nuriekdamos“ nuo įgyvendinamų mokslinių projektų. Lietuva nėra Europos kosminės agentūros ir kitų svarbių organizacijų narė. Dėl tos pačios priežasties mūsų mokslininkai negali laisvai publikuoti straipsnių svarbiausiuose tarptautiniuose žurnaluose. Laimė, bendradarbiaujame su partneriais iš užsienio, jie už mus sumoka. Šią problemą iš dalies bandome spręsti Lietuvoje leisdami tarptautinį žurnalą „Baltic astronomy“, kuris pripažįstamas pasaulyje. Bet jis yra tam tikros specifikos. O ką daryti, jei mokslininkas nagrinėja kitą sritį?
Valdžios vyrai norėtų, kad Lietuva pasaulyje garsėtų savo laimėjimais, bet sąlygos reklamuoti laimėjimus – suvaržytos. Tikrai ne kiekvienas mokslininkas pasiryžta eiti kančių keliais, kad paskelbtų savo rezultatus užsienio leidinyje. Gerai, kad Europa nusiteikusi draugiškai. Pavyzdžiui, dabar kiekvienas astronomas, su savo idėja laimėjęs laiko stebėti pro vidutinio dydžio teleskopus (iki 4 m), gali gauti finansavimą. Viena naktis prie Šiaurės optinio teleskopo Kanarų salose kainuoja 3 tūkst. eurų.
CV
Gražina Tautvaišienė
Profesinė veikla:
1983–1985 m. aspirantė Teorinės fizikos ir astronomijos institute
Nuo 1986 m. mokslo darbuotoja
1998–2003 m. direktoriaus pavaduotoja
Nuo 2003 m. Astronomijos observatorijos vedėja, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto
direktorė ir Vilniaus universiteto profesorė
Nuo 2004 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorė
Europos kosminės observatorijos GAIA bei Pasaulio kosminės observatorijos mokslinių darbo grupių narė
Tarptautinės astronomų sąjungos narė, „Žvaigždžių atmosferų teorija“ komisijos organizacinio komiteto narė
Europos astronomijos draugijos narė įkūrėja
Žurnalų „Astronomy and Astrophysics“, „Publ. Astr. Soc. Japan“, „Baltic Astronomy“ recenzentė
Leidinio „Lietuvos dangus“ redaktorė
1994 m. pelnė Amerikos astronomų draugijos premiją
2003 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją
