Jie pagerbti už egzotiškų kvantinio pasaulio savybių tyrimus, t.y. teorinį medžiagos topologinių fazių ir jų virsmų atradimą.
Davidas J. Thoulessas dirba Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) esančiame Vašingtono universitete, F. Duncanas M. Haldane'as yra iš Princtono universiteto (JAV) ir J. Michaelis Kosterlitzas taip pat iš Jungtinių Amerikos valstijų, iš Brown'o universiteto.
Naudodami matematinius tyrimo metodus, jie apskaičiavo neįprastas medžiagų būsenas ar fazes, tokias kaip superskysčiai ar superlaidininkai. Jie buvo šių tyrimų pradininkai ir pradėjo dar ir dabar besitęsiančią naujų ir egzotiškų medžiagų medžioklę.
Kaip tvirtina Nobelio fizikos premijos teikėjai, šie žmonės smarkiai prisidėjo prie ateities medžiagų mokslo ir elektronikos.
„Šių metų laureatai atvėrė duris į nežinomą pasaulį, kur medžiaga gali įgyti keistas būsenas. Jie panaudojo pažangius matematiniu metodus tyrinėti medžiagos, tokios kaip puslaidininkiai, superskysčiai arba plonos magnetinės plėvelės, neįprastoms fazėms arba būsenoms. Dėl jų novatoriškų darbų dabar vyksta naujų ir egzotiškų medžiagos fazių medžioklė“, – sakoma komiteto pranešime.
D. Thoulessas, D. Haldane'as ir M. Kosterlitzas pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (834 tūkst. eurų).
Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.
Apie laimėjimą pranešė Švedijos karališkosios mokslų akademijos sekretorius Goranas K. Hanssonas.
Praėjusiais metais Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta japonui Takaaki Kajitai ir kanadiečiui Arthurui B. McDonaldui, išaiškinusiems kai kurias Visatos paslaptis, susijusias su neutrinais – labai paplitusiomis, bet itin sunkiai užfiksuojamomis elementariosiomis dalelėmis.