Tad jei skirtingų fizikų paklaustume, kokios idėjos fizikoje yra svarbiausios, išgirstume labai įvairius atsakymus: atomo teorijos mokyklos atstovas galvą guldytų už atomo fiziką, o lazerių fizikas neabejodamas pasirinktų savąją sritį. Tad ar galima objektyviai iš gausybės fizikos dėsnių, principų, taisyklių išskirti svarbiausius?
Iš esmės fizikos dėsnis yra svarbus dėl savo pasekmės: kuo pasekmės didesnės – tuo galingesnė ir didingesnė idėja. Tad svarbiausiais dėsniais ar idėjomis fizikoje galima laikyti tai, kas labiausiai paveikė žmonių įsivaizdavimą apie juos supantį pasaulį. Juk jei ne pirmieji mokslininkai, tada dar neįvardyti fizikais, galbūt ir dabar tikėtume, kad mūsų Žemę ant nugaros neša drambliai?
Tokia idėja, kad Žemė yra labai didelė plokštuma, kurią laiko trys drambliai arba didelis vėžlys, išties egzistavo, kol jos nesugriovė Žemės rutuliškumo idėja. Mintį, kad Žemė yra apvali, pasiūlė dar babiloniečiai. Ją iš naujo suformulavo Pitagoras, o praktiškai patikrino ir žmonių sąmonėje įtvirtino Fernandas Magelanas, ekspedicijos metu apiplaukęs visą Žemės rutulį. Tai viena iš svarbiausių visų laikų fizikos idėjų.
Ne mažesnį ažiotažą savu laiku sukėlė ir M. Koperniko pasiūlytas heliocentrinės saulės sistemos modelis, paneigęs iki tol gyvavusias K. Ptolomėjaus idėjas, kad visos matomos planetos sukasi aplink Žemę. M. Kopernikas teisingai nustatė heliocentrinį sistemos modelį, kurio centre yra saulė, o planetos sukasi aplink ją.
Kaip trečiąją svarbiausią reikėtų išskirti V. Heršelio suformuluotą galaktikos idėją. Iki jos buvo manoma, kad matomos Paukščių Tako žvaigždės dangaus skliaute išsidėsčiusios be jokios tvarkos, chaotiškai. Dabar žinome, kad mūsų Saulė ir kitos Paukščio tako žvaigždės sudaro vieningą ir gana sudėtingą spyruoklinės galaktikos struktūrą.
Ketvirtoji idėja – Didžiojo sprogimo ir galaktikų plėtimosi teorija. E. Hablo atradimai įrodė, kad Visata nėra sustingusi ir nekintanti: atvirkščiai – Visata plečiasi ir A. Einšteino bendroji reliatyvumo teorija tai paaiškina.
Žodis „atomas“ graikiškai reiškia „nedalus“. Pasak Leukipo ir jo mokinio Demokrito, tuo žodžiu vadinamos mažiausios cheminių elementų dalelės. Tačiau radioaktyvumo ir branduolinių reakcijų atradimai privertė pakeisti požiūrį į atomą ir suteikti jam vidinę struktūrą. Dabar žinome, kad kiekvienas gamtos atomas sudarytas iš branduolio ir aplink jį besisukančių elektronų. Branduolys, savo ruožtu, sudarytas iš neutronų ir protonų. Pagal šeštąją svarbiausią fizikos idėją laikoma, kad kvarkai ir leptonai yra pagrindinės elementariosios dalelės, iš kurių sudaryta visa Visata. Nors mokslininkai nėra matę pavienio kvarko, tačiau jie gali įrodyti, kad kvarkai egzistuoja. Higso bozono atradimo faktas suteikė kvarkams ir leptonams teorijos statusą, nes buvo paaiškinta kaip dalelės įgyją masę ir kaip susiformavo mums matoma Visata praėjus kelioms akimirkoms po Didžiojo sprogimo.
Egzistuoja dar dvi stiprios idėjos – Supersimetrijos idėja ir Stygų teorija – tačiau jos nėra patvirtintos eksperimentais ir neturi teorijos statuso. Tiesa, vienas iš stygų teorijos variantų nurodo, kad taip gali atrodyti labai mažuose atstumuose mums nematoma šešiamatė erdvė.
Daugiau apie fizikos idėjas ir jų įtaką pasaulio suvokimui sužinosite mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, VGTU prof. dr. Pauliaus Miškinio paskaitoje „Pagrindinės idėjos fizikoje“, kuri vyks rugsėjo 16 d. 12 val. ir 13 val. VGTU Fundamentinių mokslų fakultete, SRL 401 auditorijoje (Saulėtekio al. 11, Vilnius).
