Buvo mažai tikėtina, kad mokslininkai kada nors aptiks rūšį, nuo kurios prasidėjo visa gyvybės istorija. Tačiau visai neseniai jie paskelbė Luca'os – paskutinio bendro visų gyvų Žemės būtybių protėvio – aprašymą, skelbia smithsonianmag.com.
Gyvybė Žemėje, kaip žinome, yra suskirstyta į šešias karalystes: augalus, gyvūnus, grybus, pirmuonis, archeobakterijas ir eubakterijas. Pirmosios keturios karalystės priklauso daugialąsčių organizmų grupei, kitos dvi grupės – vienaląsčiai. Tačiau visi šie organizmai kilo iš vienaląsčio organizmo, kuris gyveno maždaug prieš 4 mlrd. metų.
Net ir po milijardus metų trukusių evoliucijos procesų, Luca pėdsakai vis dar matomi šiuolaikinių organizmų genuose. Tai yra priežastis, kodėl Henricho Heino universiteto Duserdorfe biologas Williamas Martinas ėmėsi Luca studijų ir bandė atsekti šio bendro protėvio genus.
Jis išsikėlė gana sudėtingą užduotį atsekti bakterijų, nuolat kintančių organizmų, genus. Bakterijų atveju labai sunku pasakyti, ar vienaląstis organizmas tam tikrus genus gavo iš savo protėvio, ar pasisavino juos iš kitų organizmų evoliucionuodamas. Mokslininkas W. Martinas ir jo kolegos nusprendė ieškoti jų bent dvejose šiuolaikinių bakterijų ir archeobakterijų rūšyse. Tokia analizė turėjo atskleisti, ar šiuolaikinės bakterijos tam tikrus genus yra paveldėjusios, ar pasisavinusios.
Tyrėjai pasitelkė DNR duomenų bankus ir analizavo 2 tūkst. modernių bakterijų, tirtų paskutinius keletą dešimtmečių, genus. Įvertinę daugiau nei 6 mln. genų, jie aptiko 355 bendras genų šeimas. Tai reiškia, kad šiuos genus bakterijos paveldėjo, kad jie galimai atkeliavę iš bendro protėvio.
Luca genai liudija, kad protėvis priklausė organizmų grupei, gyvenusiai giliai jūrų dugnuose, kur vanduo maišosi su povandeninių ugnikalnių magma. Šios vietos vadinamos hidroterminėmis angomis. Panašios būtybės ten vis dar gyvena.
Genai rodo, kad bendrasis visų organizmų protėvis gyveno be deguonies, tačiau jam reikėjo vandenilio – tai reikštų, kad organizmas gyveno itin karštose vietose, prie giliai vandenyje išsidėsčiusių ugnikalnių. Protėvio gyvenimo būdas buvo panašus į dviejų tirtų bakterijų rūšių gyvenimo būdą.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature Microbiology“.
Tačiau ne visi tyrinėtojai tiki, kad W. Martino atradimu. Kembridžo universiteto mokslininkas Johnas Sutherlandas yra įsitikinęs, kad gyvenimas prasidėjo ne giliai vandenynuose, o ant žemės. Jis tvirtina, kad gyvybė galėjo atsirasti bet kur ir tik vėliau per katastrofas persikelti prie W. Martino minimų karštųjų srovių.
Jis tvirtina, kad pagrindinės chemijos žinios leidžia teigti, jog gyvybė greičiausiai kilusi mažesniuose ir šiltesniuose vandens telkiniuose žemėje. Mokslininkas įsitikinęs, kad ultravioletiniai saulės spinduliai, kurių nėra giliai hidroterminėse srovėse, buvo būtini gyvybei atsirasti.
Mokslininkai turėtų aptikti daugiau tyrimų, kurie leistų dar tiksliau apibrėžti Luca padėtį gyvybės medyje.
