Mokslininkai mano, kad ji – tik viena iš daugelio tarp mūsų gyvenančių žmonių, vadinamųjų „tetrachromatų“. Dauguma žmonių yra trichromatai, tai reiškia, kad mūsų akyse yra trijų tipų kūgeliai. Manoma, kad kiekvienas kūgelių tipas gali atskirti apie 100 atspalvių: kai sudauginame visas galimas trijų kūgelių tipų kombinacijas, gaunama apie milijoną skirtingų spalvų, rašo sciencealert.com.
Daugelis daltonikų turi tik du kūgelių tipus, todėl jie gali atskirti tik apie 10 000 atspalvių. Daugelis kitų žinduolių, tarp kurių yra ir šunys bei beždžionės, taip pat yra dichromatai.
Tačiau Šiaurės Anglijoje yra gydytoja, turinti keturis kūgelių tipus, tad iš viso ji gali atskirti iki 100 milijonų spalvų – daugelis mūsų tiek spalvų nė nesapnavo. Identifikuotą tik kaip cDa29, šią moterį mokslininkai rado prieš porą metų, tačiau jos jie ieškojo daugiau nei 25 metus. Mokslininkai įsitikinę, kad tarp mūsų yra ir daugiau tokių tetrachromatų.
Kaip atsiranda ketvirtasis kūgelių tipas? Tetrachromatų idėją dar 1948 metais iškėlė olandų mokslininkas HL de Vries, kuris atrado kai ką įdomaus spalvų neskiriančių žmonių akyse.
Nors daltonikų vyrų akyse būna tik normalūs dviejų tipų kūgeliai ir vienas mutavęs, kuris mažiau jautrus raudonai ar žaliai šviesai, jų motinos ir dukros turi vieną mutavusį kūgelį ir tris normalius. Tai reiškia, kad jos turėjo keturių tipų kūgelius, nors tik trys veikė normaliai.
Nepaisant atradimo svarbos, niekas į tetrachromatus didelio dėmesio nekreipė iki devintojo dešimtmečio, kai Johnas Mollonas iš Kembridžo universiteto pradėjo ieškoti moterų, turinčių funkcionuojančius keturių tipų kūgelius.
Įtardamas, kad daltonikų dukterys paveldi ketvirtąjį kūgelių tipą, Mollonas paskaičiavo, kad maždaug 12 procentų moterų turėtų būti tetrachromatės. Tačiau visi jo testai rodė, kad šios moterys galėjo atskirti tiek pat spalvų, kiek ir mes visi – veikė tik trys kūgelių tipai, tad jos nebuvo tikros tetrachromatės.
2007 metais neurologė Gabriele Jordan iš Newcastle universiteto JK, anksčiau dirbusi drauge su Mollonu, nutarė išbandyti šiek tiek kitokį superregos paieškos testą.
25 moteris, turinčias keturių tipų kūgelius, ji uždarė tamsiame kambaryje. Priešais žiūrinčių į šviesos įtaisą akis sumirgėdavo trys spalvoti šviesos ratai. Trichromatams jie visi atrodė vienodai, bet G. Jordan spėjo, kad tikrieji tetrachromatai turėtų gebėti juos atskirti dėl ketvirtojo tipo kūgelių teikiamų galimybių. Ir iš tiesų, viena tikrinta moteris, cDa29, visuose testuose sugebėjo atskirti tris skirtingus apskritimus.
Jeigu pasaulyje yra tiek daug mergaičių, kurių tėvai daltonikai, kodėl iki šiol rastas tik vienas tetrachromatas? Pirmiausia, komanda jų ieškojo tik Jungtinėje Karalystėje. G. Jordan svarsto, jog didesnė problema yra ta, kad jie nesuvokia turį ypatingą regą.
„Dabar žinome, kad tetrachromatai egzistuoja,“ – sakė ji. „Bet nežinome, kodėl kai kurios moterys tampa tikromis tetrachromatėmis, kai daugelis keturis kūgelių tipus turinčių moterų tokios nėra.“
Su tyrimu nesusijęs regos tyrėjas Jay Neitz iš Washingtono universiteto svarsto, kad reikėtų praktikuotis ir specialiai sukurti atspalvių, kurie išlaisvintų tikrąją tetrachromatų galią.
„Daugelis spalvotų daiktų pritaikomi trichromatams,“ – svarsto jis. „Gali būti, kad visas mūsų pasaulis priderintas prie trichromatų pasaulio.“ Kitaip tariant, mūsų naudojamos spalvos tokios ribotos, kad ketvirtajam kūgelių tipui nėra progų pasireikšti.
Su cDa29 atliktas tyrimas kol kas dar nebuvo recenzuotas ar publikuotas, ir G. Jordan tęsia tyrimą ir ieško daugiau tetrachromatų.
G. Jordan rezultatai turės būti atkartoti ir patvirtinti. Jei taip nutiks, tai turėtume daugiau sužinoti ne tik apie žmogaus juslių ribas, bet ir tai, kaip veikia mūsų rega.
Tik vieno dalyko, deja, tikriausiai negalėsime suprasti – kaip iš tiesų atrodo pasaulis cDa29 akimis, nes spalvas iš teisų suvokia smegenys, o kūgeliai tik tiekia joms duomenis.
„Šis individualus suvokimas visus labiausiai ir domina,"– sakė G. Jordan. „Labai norėčiau tai išvysti.“
