Biochemikų draugijos pranešime rašoma, kad buvo numatyta iš 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos skirti apie milijardą eurų Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų vystymui, tačiau jau 2016 metų vidurys, o lėšos mokslininkų nepasiekė.
Jie tvirtina, kad šiuo metu yra pasibaigę visi projektai, finansuoti pagal 2007-2013 metų ES SF programas, o naujos programos pagal patvirtintas priemones neskelbiamos.
„Kaip suprantame, dėl vangaus Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijų darbo ir nesusikalbėjimo, naujų lėšų skyrimas moksliniams tyrimams yra sustabdytas. Tai yra didelis nuostolis ne tik Lietuvos mokslo bendruomenei, bet ir visai Lietuvos ekonomikai“, – rašoma kreipimesi.
Moksliniams tyrimams yra būtinas nenutrūkstamas finansavimas, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir tarptautinis konkurencingumas. Daug lėšų investavus į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir slėnių statybą, nesant konkursinio finansavimo šis potencialas nėra tinkamai panaudojamas.
Biochemikai perspėja, kad vilkinant moksliniams tyrimams skirtų lėšų paskirstymą, atsiranda rimta rizika, kad iki finansavimo periodo pabaigos nebus spėta jų efektyviai panaudoti ir lėšos bus paskubomis „įsisavintos“.
„Nepastovus ir menkas Lietuvos mokslo finansavimas taip pat glaudžiai susijęs su emigracijos ir protų grįžimo problema. Nematydami perspektyvų Lietuvoje, jauni mokslininkai priversti emigruoti, o užsienio šalyse išsilavinimą įgijusiems arba kvalifikaciją tobulinusiems mokslininkams yra labai mažai galimybių įsikurti ir vystyti naujas technologijas Lietuvoje“, – apie padarinius kalba jie.
„Matydami šias problemas, prašome minėtas ministerijas kuo skubiau išspręsti klausimus, susijusius su lėšų paskirstymu moksliniams tyrimams, o Lietuvos mokslo tarybai paskelbti konkursus mokslinių tyrimų finansavimui pagal LMT 2014-2020 m ES struktūrinių fondų laikotarpio administruojamas priemones. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad Lietuvos konkursiniai moksliniai tyrimai finansuojami beveik vien struktūrinių fondų lėšomis, o tai yra nepastovus šaltinis. Tam turėtų būti numatytos lėšos valstybės biudžete, kad būtų užtikrintas finansavimo tęstinumas. Palyginimui, pakoregavus pagal BVP bei gyventojų skaičių, Suomija skiria apie 7 kartus, o JAV – daugiau kaip 10 kartų didesnį konkursinį valstybės finansavimą mokslo tyrimams nei Lietuva“, – tvirtinama pranešime.
Biochemikai įsitikinę, kad siekiant išlikti konkurencingiems globaliame pasaulyje, skatinti aukštųjų technologijų plėtrą bei protų grįžimą, atsakingos institucijos turėtų kuo skubiau spręsti Lietuvos mokslo finansavimo klausimus. Neleistinai ilgai užtrukęs 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos paskirstymo procesas turės neigiamų pasekmių Lietuvos mokslui ir visos šalies, pretenduojančios tapti aukštųjų technologijų lydere, pažangai bei tarptautiniam įvaizdžiui.
