Naudodamiesi „Curiosity“ zondu, viename Marso kraterių jie atrado mineralą tridimitą, kuris, kaip iki šiol galvota, gali atsirasti tik itin karštoje temperatūroje.
Šio mineralo atradimas gali perrašyti Raudonosios planetos istoriją, žinomą žmonėms: gali būti, kad Marse buvo karščiau nei mes anksčiau galvojome, kad planeta buvo nusėta milžiniškų ugnikalnių.
Mokslininkai tridimito aptiko specialiu instrumentu, kuris įmontuotas ant marsaeigio ir gali ištirti medžiagos kristalinę struktūrą.
„Tai tikrai nebuvo tas mineralas, kurį mes tikėjomės aptikti. Jei tyrimo rezultatai bus patvirtinti, tai sužinosime, kaip vystėsi Marsas. Kai kuriuos dalykus, dėl kurių anksčiau buvome tikri, gali tekti paneigti“, - tvirtino NASA planetų mokslininkas ir studijos vadovas Richardas Morrisas.
Žemėje tridimitas susiformuoja itin aukštose temperatūrose, sprogimų metu. Tokiu pavyzdžiu galima laikyti Šventos Elenos ugnikalnio išsiveržimą, kuris nusinešė itin daug gyvybių. Šis ir panašūs ugnikalniai, kurie dažniausiai susiformuoja techtoninių plokščių sandūros vietoje, vadinami stratovulkanais. Jie yra pavojingi dėl didelio slėgio sukeltų išsiveržimų, lydimų piroklastų.
Tridimitas paprastai atsiranda reakcijoje, kurioje dalyvauja ir vanduo, tačiau Marse vandens kol kas neaptikta, o gal jo ten yra? O gal planetos techtoninės plokštės slepiasi giliau nei „Curiosity“ gali ištirti? Iš kur Marse atsirado ši medžiaga?
Mokslininkai tikisi atsakyti į šiuos klausimus. Kartu jie viliasi, kad šie atsakymai jiems leis išsiaiškinti, kaip gimė Marsas.
