Apdovanojimas 2011 m. jam įteiktas už kvazikristalų atradimą.
D. Shechtman įrodė, kad atomai kvazikristaluose išsidėstę labai tvarkingai, tačiau skirtingai nuo įprastų kristalų, kur elementai kartojasi, juose gali būti ir nesikartojančių raštų.
Mikroskopu tirdamas aliuminio ir magnio lydinio kristalus, mokslininkas pastebėjo, kad jų sandara panaši į arabiškų bei persiškų mozaikų raštus ir nesikartoja. Šis faktas prieštaravo fizikos dėsniams, tačiau aperiodinės mozaikos, panašios į Alhambros rūmuose Ispanijoje ar Darbi Imamo šventykloje Irane esančius raštus, padėjo mokslininkams suprasti, kaip kvazikristalai atrodo atomų lygiu.
Vėliau kvazikristalus pavyko sukurti laboratorijose. Mažų kvazikristalų dalelių yra ir labai tvirtame pliene, iš kurio gaminami skutimosi peiliukai, plonytės adatos akių chirurgijai bei kitokie medicininiai įrankiai. Mokslininkai taip pat eksperimentuoja su kvazikristalinėmis dangomis, kurias galima panaudoti labai plačiai – nuo keptuvių iki variklių šilumos izoliacijos ar šviesos diodų (LED).
Vilniuje mokslininkas D. Shechtman skaitys pranešimą tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics 2016“, kurį jau trečią kartą organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“.
„Praėjusią savaitę patvirtinta ambicinga rezoliucija: iki 2020 metų Lietuva turėtų tapti Europos gyvybės mokslų centru. Nobelio premijos laureatas D. Shechtman Lietuvoje papasakos ne tik apie tai, kokią įtaką jo atradimas padarė medicinos bei kitų sričių vystymuisi, bet ir apie mokslo bei verslo bendradarbiavimą. Būtent ši sinergija mums yra svarbi įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, tad sieksime perimti patirtį iš Izraelio, kuris yra vienas iš pasaulinių lyderių gyvybės mokslų ir startuolių srityse“, - sako Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
Tiesa, šio mokslininko kelias į pripažinimą nebuvo lengvas. Jo pastebėta simetrija prieštarauja kristalografijos taisyklėms, o jos neįmanomas egzistavimas buvo įrodytas matematiškai. Nepaisydamas valdžios ir kolegų pareiškimų, kad jo atrastas dalykas egzistuoti negali, D. Shechtman tęsė tyrimus ir dėl to netrukus buvo atleistas iš darbo Vašingtone, nes jo veikla esą daro gėdą visai tyrėjų komandai.
Jam nepritarė ir mokslo bendruomenė, vadovaujama dukart Nobelio premijos laureato, pareiškusio, kad kvazikristalų nėra, yra tik kvazimokslininkai. Moksliniai leidiniai atsisakė publikuoti sensacingus D. Shechtman tyrimų rezultatus. Tačiau mokslininkas nenuleido rankų, grįžo į gimtąjį Izraelį ir tik dėl savo atkaklumo pasiekė, kad jo atradimas būtų pripažintas. Praėjus beveik 30 metų nuo atradimo, 2011 m. mokslininkui buvo skirta ir Nobelio premija chemijos srityje. 75-erių mokslininkas D. Shechtman yra gavęs ir daugiau įvairių apdovanojimų už savo darbus. Įdomu ir tai, kad grįžęs į Izraelį jis pradėjo dėstyti Technologinio verslumo kursą seniausiame šalies „Technion“ universitete. Iki šiol kursą yra išklausę jau apie 10 000 inžinierių bei mokslininkų, o Izraelis per tą laiką išsikovojo startuolių šalies vardą.
Lietuvos gyvybės mokslų sektorius yra greičiausiai augantis visoje ES, kasmetinis augimas 25 proc. 80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama. Iš viso Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, o pagrindinės eksporto rinkos - JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas biofarmacijos krypčiai bei medicininei įrangai, lazerinių technologijų pritaikomumui medicinoje. Kas dvejus metus Vilniuje organizuojamas tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2016“ jau žinomas kaip vieta, kur susirenka šio sektoriaus lyderiai iš viso pasaulio – mokslininkai, verslininkai, Nobelio premijų laureatai. Renginį sudaro konferencija, paroda, B2B susitikimų ir startuolių sesijos.
