Per teleskopus Merkurijus bus matomas kaip juodas taškas, slenkantis per Saulės diską. Jeigu orai bus palankūs, šį įvykį bus galima stebėti apie 7,5 valandos.
„Iš pradžių atrodys, kad Merkurijus išgraužė Saulės kraštelį, o vėliau jis labai lėtai slinks per ją, kol pasieks kitą pusę, – sakė Paryžiaus observatorijos astronomas Pascalis Descampsas. – Tai įvyksta retai, nes Saulė, Merkurijus ir Žemė turi beveik tobulai išsirikiuoti vienoje linijoje.“
Merkurijus, mažiausia pripažinta Saulės sistemos planeta, apskrieja aplink mūsų centrinį šviesulį per 88 dienas, o tarp Žemės ir Saulės atsiduria kas 116 dienų.
Tačiau jo orbita šiek tiek pakrypusi Žemės orbitos atžvilgiu, todėl paprastai Merkurijus praslenka aukščiau arba žemiau Saulės disko.
Vis dėlto per kiekvieną šimtmetį abiejų planetų orbitos susiderina taip tiksliai, kad netgi astronomai mėgėjai gali stebėti tą mažytę planetą, skriejančią už dešimčių milijonų kilometrų.
Kaip nurodo Britanijos karališkoji astronomijos draugija (RAS), visą Merkurijaus tranzitą bus galima stebėti didelėje Vakarų Europos dalyje, Šiaurės ir Vakarų Afrikos vakariniuose regionuose, Šiaurės Amerikos rytuose ir didžiojoje Pietų Amerikos dalyje. Jis prasidės 11 val. 12 min. Grinvičo (14 val. 12 min. Lietuvos) laiku, o pasibaigs 18 val. 42 min. (21 val. 42 min.).
Kitur Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje, likusioje Afrikos dalyje ir daugumoje Azijos regionų bus matoma tik dalis šio reginio.
Tuo tarpu stebėtojai Rytų Azijoje ir Australazijoje tranzito visiškai nematys.
Keista planeta
Merkurijus, arčiausiai centrinio šviesulio skriejanti triskart mažesnė už Žemę planeta, yra viena iš Saulės sistemos keistuolių.
Ji yra viena iš keturių vidinių Žemės grupės planetų, bet visiškai neturi atmosferos. Merkurijus labai turtingas metalų, o jo paviršius nusėtas krateriais, likusiais po susidūrimų su kitais dangaus kūnais.
Dieną Merkurijaus paviršiuje šešiskart karščiau negu karščiausioje Žemės vietoje, o naktį gali būti daugiau negu dvigubai šalčiau negu mūsų planetos šalčiausiame taške.
Jis sukasi aplink savo ašį labai lėtai (triskart per du apsisukimus orbita), todėl Merkurijaus para trunka dvigubai ilgiau negu metai.
Merkurijaus tranzitą pirmąkart aprašė prancūzų astronomas Pierre'as Gassendi. Jis stebėjo šį reiškinį per teleskopą 1631 metais, praėjus dviem dešimtmečiams po šio instrumento išradimo.
Vokiečių astronomas Johannesas Kepleris teisingai apskaičiavo to tranzito datą, bet mirė 1630-aisiais, todėl nebesuspėjo jo pamatyti.
Vėliausias Merkurijaus tranzitas įvyko prieš 10 metų, o kiti bus 2019, 2032 ir 2049 metais.
„Visada jaudinama stebėti retą astronominį reiškinį, tokį kaip Merkurijaus tranzitas, – sakė RAS prezidentas Martinas Barstow. – Jie rodo, kad astronomija yra kiekvienam prieinamas mokslas.“
Tačiau ekspertas perspėjo, kad tiesiogiai žiūrėti į saulę pavojinga, nes bus uždengta tik mažytė jos disko dalis, o ryški šviesa gali negrįžtamai pažeisti akis.
Viena iš išeičių – panaudoti teleskopą arba žiūronus ir projektuoti Saulės atvaizdą ant balto paviršiaus. Entuziastai taip pat gali stebėti šį reiškinį teleskopu, naudodami labai tamsų filtrą arba dar saugiau – internetu.
Tiesioginė transliacija: