3D spausdinimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Liutauras Kižys atkreipia dėmesį, kad ateityje tiek daug donorų vis dėlto gali nereikėti, nes visus reikiamus organus pagamins spausdintuvai.

Lietuva pagal donorų skaičių, tenkanti milijonui gyventojų lenkia ne tik kaimynus lenkus, bet ir tokias šalis, kaip Vokietija ar Švedija, nors dar visai neseniai, artimieji budėdavo prie mirštančių artimųjų, kad gydytojai velionio organų nepanaudotų donorystei.

Pagal donorų skaičių lenkiame ir Vokietiją, ir Švediją

A. Kubilienės teigimu, Lietuvoje transplantacijos operacijos atliekamos nuo 1970 m. Pasak jos, būdavo tokių metų, kai neatliekama nė viena transplantacija, nes nebūdavo surandamas donoras. Kaip sako pašnekovė, 1996 m. įkūrus NTB, transplantacijos sritis Lietuvoje ėmė aktyviau vystytis, nes kasmet atsirasdavo po keletą donorų.

„Prisimenu tą laiką, kai prašydavome donoro artimųjų aukoti donorinius organus. Jeigu jie nesutikdavo, mes, žinoma, gerbdavome jų nuomonę, bet žmonės, nepasitikėdami gydytojais, vis tiek pasilikdavo reanimacijos skyriuose ir saugodavo mirštančius artimuosius, kad jų organai nebūtų paimti“, – pasakoja A. Kubilienė.

Jos teigimu, dabar tokių atvejų jau nepasitaiko ir net nebetenka aiškinti, kas yra donorystė ir transplantacija. „Paprašius artimųjų aukoti organus, diskusija prasideda nuo to, ko būtų norėjęs mirusysis. Pažanga akivaizdi – turime apie 20 donorų milijonui gyventojų“, – tvirtina A. Kubilienė.

NTB vadovės teigimu, pagal donorų skaičių milijonui gyventojų Lietuva lenkia Vokietiją, Švediją, Lenkiją ir kitas išsivysčiusias šalis. A. Kubilienė sako, kad šiuo metu donorinių organų laukia apie 300 žmonių, iš kurių maždaug 10 yra vaikai. Pasak jos, laukimo laikas nėra ilgas – inkstų laukti tenka apie pusmetį. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad pasitaiko ir kitų atvejų, kai pacientai donorinio organo laukia 6–8 metus.

„Laukimo trukmė priklauso nuo keleto aspektų. Pirmiausia, nuo recipiento – žmogaus, kuriam reikia transplantacijos – būklės. Jeigu jo būklė pablogėja, kartais transplantacija negalima, nes žmogus operacijos neatlaikys. Žinoma, kartais ligonio imunologinė būklė tokia reta, kad parinkti donorinį organą yra sudėtingiau“ – sako NTB vadovė.

Lietuvos mokslininkai jau naudoja atspausdintus kaulus

3D spausdinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Jautis“ direktorius L. Kižys tvirtina, kad jau dabar Lietuvoje yra mokslininkų, kurie naudoja 3D technologijas savo darbe. „Man pačiam kartu su mokslininkais teko dalyvauti, kuriant dirbtinius audinius. Naudojant 3D spausdintuvą, buvo spausdinami „padėklai“, ant kurių buvo sodinama audinio medžiaga. Tie padėklai, atspausdinti 3D būdu, ištirpdavo organizme“, – pasakoja L. Kižys

A. Kubilienės akcentuoja, kad Lietuvoje kol kas nėra transplantuotas nė vienas 3D spausdintuvu pagamintas organas, nes tai būtų įtrauktą į NTB registrą. L. Kižio teigimu, Lietuvoje mokslininkai 3D spausdintuvu atspausdina įvairius kaulus, tačiau tai tėra maketai, skirti pasiruošti operacijai arba pritaikyti implantus, turint plastmasinį kaulo modelį.

„Tą daiktą galima įdėti į kompiuterį keliais būdais. Pirmas būdas – kompiuteriu nubraižyti reikiamą objektą. Kitas būdas – jeigu turime, pavyzdžiui, žmogų, kurio tiksliai nupiešti neįmanoma, jį galima nuskenuoti trimačiu skaneriu – objektas nuskanuojamas, gautas vaizdas įkeliamas į kompiuterį, sutvarkomas ir paruošiamas spausdinti“, – procesą paaiškina L. Kižys.

Jo nuomone, ateityje įmanoma pradėti spausdinti organus, kurie bus tinkami transplantacijai, tačiau jis sutinka, kad tokių pasiekimų dar reikės palaukti.