Užuot atmetę darbo pasiūlymą, kuris iš Jungtinių Valstijų perkeltų jus į Kiniją, alternatyvioji visata pasireikštų tuomet, jei iš tikrųjų nuspręstumėte vykti į Aziją, rašo space.com.

Šią idėją dažnai galima sutikti komiškose knygose ir filmuose. Pavyzdžiui, 2009 metų „Star Trek“ („Žvaigždžių kelio“) perdirbinyje buvo vadovaujamasi prielaida, kad Kirkas ir Spokas, kuriuos vaidino Chrisas Pine`as ir Zachary Quinto, veikia alternatyviame laike negu Williamo Shatnerio ir Leonard Nimoy personažų versijos.

Ši koncepcija žinoma kaip „paralelinė visata“ ir yra vienas iš astronominės multivisatos teorijos aspektų. Pati multivisata turi gana nemažai įrodymų. Pirmiausia, ji padeda suprasti, kaip gimė mūsų pačių Visata.

Argumentai už multivisatą

Viskas, ką žinome apie kosmosą maždaug prieš 13,7 mlrd. metų, yra tai, kad jis buvo be galo mažas singuliarumas. Tuomet, anot Didžiojo sprogimo teorijos, nežinomos priežastys privertė jį plėstis ir pūstis trimatėje erdvėje. Milžiniškai šios pradinės plėtros energijai vėstant, prasiskverbė šviesa. Galiausiai mažos dalelės pradėjo formuotis į didesnius materijos gabalus, pavyzdžiui, galaktikas, žvaigždes ir planetas.

Ši teorija kelia vieną didelį klausimą: ar mūsų Visata yra vienintelė? Nors ir turime šiuolaikines technologijas, mūsų stebėjimai negali išsiveržti iš šios Visatos ribų, nes ji yra išlenkta, o mes tarsi plaukiojame apvaliame akvariume, negalėdami įžvelgti, kas yra už jo (jeigu ten kažkas yra).

2012 metų space.com straipsnyje buvo pateiktos mažiausiai penkios teorijos, kodėl multivisata gali egzistuoti.

1. Mes tiksliai nežinome, kokios formos yra ervdėlaikis. Viena garsiausių teorijų tvirtina, kad jis yra plokščias ir begalinis. Tai numato galimybę, kad gali egzistuoti ir kitos visatos. Tačiau turint tai galvoje, gali būti, kad visatos pradeda save atkartoti. Taip gali būti dėl to, kad dalelės gali būti sudėtos daugybe būdų.

2. Kita paralelinių visatų teorija kyla iš „amžino plėtimosi“. Remdamiesi Tuftso universiteto kosmologo Alexanderio Vilenkino tyrinėjimais galime teigti, kad žiūrint į erdvėlaikį, kaip į visumą, kai kurios kosminės erdvės vietos turėtų liautis besiplėtusios, panašiai kaip Didysis sprogimas išplėtė mūsų Visatą. Tačiau kitos vietos turėtų plėstis toliau. Taigi jei įsivaizduosime savo Visatą kaip burbulą, jis turėtų būti kosminiame burbulinių visatų tinkle. Ši teorija įdomi tuo, kad kitose visatose gali galioti skirtingi fizikos dėsniai negu pas mus, nes jos nėra tarpusavyje susijusios.

3. Gali būti ir taip, kad paralelinės visatos paklūsta kvantinės mechanikos teorijai (kaip elgiasi subatominės dalelės) ir yra „dukterinės visatos“ teorijos dalis. Jei vadovausitės tikimybių teorija, tuomet kiekvienai pasekmei, kuri gali sekti iš jūsų sprendimo, turi egzistuoti virtinė visatų – po kiekvieną visatai kiekvienai pasekmei. Taigi vienoje visatoje jūs persikeliate dirbti į Kiniją. Kitoje visatoje jūs skridote ir jūsų lėktuvas nusileido kažkur kitur, kur ir pasilikote. Ir taip toliau.

4. Kita galima kryptis yra tyrinėti matematines visatas, anot kurių, matematinės struktūros gali keistis, nelygu kurioje visatoje esate. „Matematinė struktūra yra kažkas, ką galite apibūdinti visiškai nepriklausomai nuo žmogiškojo bagažo, - 2012 metų straipsnyje teigė šią teoriją pasiūlęs Maxas Tegmarkas iš Masačusetso technologijų instituto. – Tikrai manau, kad kažkur yra visata, galinti egzistuoti nepriklausomai nuo manęs ir kuri toliau egzistuotų, net jei nebūtų žmonių“.

5. Grįžtant prie idėjos, kad erdvėlaikis yra plokščias, galimų dalelių konfigūracijų daugybinėse visatose skaičius būtų apribotas iki 10^10^122 skirtingų galimybių. Taigi turint neribotą kiekį kosminių fragmentų, dalelių deriniai juose turėtų kartotis – be galo daug kartų. Tai reiškia, kad egzistuoja begalybė „paralelinių visatų“: kosminių lopinių, kurie yra tokie patys, kaip mūsų, taip pat kosminių lopinių, kurie skirsis tik viena dalelių pozicija, lopinių, kurie skirsis dviem dalelių pozicijomis ir taip toliau iki lopinių, kurie bus visiškai skirtingi nuo mūsiškio.

Argumentai prieš paralelinę visatą

Tačiau ne visi sutinka su paralelinės visatos teorija. 2015 metais žurnale „Medium“ pasirodžiusiame straipsnyje astrofizikas Ethanas Siegalas sutiko, kad teoriškai erdvėlaikis gali tęstis be galo, tačiau pažymėjo, kad ši idėja turi ir kai kurių ribotumų.

Esminė problema, kad Visata yra tik 14 mlrd. metų senumo. Taigi mūsų pačių Visatos amžius akivaizdžiai nėra beribis – tai ribotas skaičius. Tai (paprastai kalbant) turėtų riboti dalelių konfigūracijų galimybių skaičių ir, deja, mažinti galimybes, kad jūsų alternatyvioji asmenybė tikrai atsidurs tame lėktuve į Kiniją.

Be to, plėtimasis Visatos pradžioje vyko eksponentiškai, nes „pačiam kosmosui buvo būdinga tiek daug energijos“, teigė jis. Tačiau su laiku ši infliacija akivaizdžiai lėtėjo: materijos dalelės, susiformavusios per Didįjį sprogimą, toliau nebesiplečia, pažymėjo jis. Tai reiškia, kad multivisatos turėjo plėstis skirtingais tempais ir skirtingomis laiko trukmėmis (ilgiau arba trumpiau). Tai mažina tikimybę, kad egzistuoja visatos, panašios į mūsiškę.

„Netgi nekreipiant dėmesio į tai, kad gali egzistuoti neribotas galimų pamatinių konstantų, dalelių ir sąveikų verčių kiekis, ir netgi nepaisant interpretacijos klausimų, pavyzdžiui, ar daugybinių pasaulių interpretacija iš tikrųjų atitinka mūsų fizinę tikrovę, reikalas tas, kad galimų pasekmių skaičius didėja taip greitai, kur kas greičiau negu eksponentiškai, jog negali būti jokių paralelinių visatų, identiškų šiai, kol infliacija nevyksta tikrai neribotą laiko kiekį“, - teigė E. Siegalas.

Tačiau užuot laikęs kitų visatų stoką trūkumu, E. Siegalas laikosi pozicijos, kad tai parodo, kaip svarbu džiaugtis, jog esi unikalus. Jis pataria rinktis tokius sprendimus, kurie „nevers gailėtis“. Taip yra dėl to, kad nėra kitų realybių, kuriose būtų galima įgyvendinti jūsų svajonių „aš“ sprendimus; jūs esate vienintelis asmuo, galintis leisti šiems sprendimams įvykti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (129)