Antradienį Vilniuje, Saulėtekyje, atidaryti du mokslo centrai – Jugntinis gyvybės mokslų centras (JGMC) ir Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC), į kuriuos sudėtos visos Lietuvos mokslo viltys. Taip pat Saulėtekyje pristatyta kilnojamoji Europos dalelių fizikos laboratorijos (CERN) paroda.

Atidarymą pagerbė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Anchelis Gurija, Ministras pirimininkas Algirdas Butkevičius, universitetų rektoriai ir akademinė bendruomenė.

„Teko čia kasti kapsulę į vieną iš pastatų prieš kokius tris metus. Nesitikėjau, kad dabar taip viskas atrodys. Nustebau, pamačiusi, kaip greitai vystosi Lietuvos mokslas“, – sakė D. Grybauskaitė. Ji pridūrė, kad labai daug dalykų gražiai atrodo popieriuose: esą 10 proc. viso pasaulio moksle naudojamų lazerių yra kuriami čia, Lietuvoje, kad technologijų Lietuva pagamina daug daugiau nei Europos vidurkis. „Tuo sunku patikėti. Ir kol nepamatai, tol nepajunti ir negali to suprasti“, – sakė LR prezidentė apie naujus pastatus, naują įrangą.

Ji viliasi, kad „Lietuva turi perspektyvų ir bus inovacijų šalimi. Mokslas šiandien sužydi gražiausia gėle“.

A. Butkevičius dėkojo žmonėms, kuriems gimė ši mokslo ir verslo centrų idėja. „Jie suprato, kad Lietuvai – mažai šaliai – reikalingos mokslo idėjos, žinios, ypač vertinant mūsų geopolitinę situaciją. Džiugu, kad tada jie jau žinojo, jog be mokslo, studijų ir verslo vargu ar galėtume padaryti pažangą.“

Atidarymo valandą jis prisiminė, kai objektas buvo įtrauktas į rizikos objektų sąrašą: „Tuo metu VU vadovybė, kiti ekspertai sakė, jog turime priimti galutinį ir lemtingą sprendimą, turime suprasti, kad finansavimas reikalingas, kad bet kokiu atvejušie žmonės yra labai ambicingi ir gali įgyvendinti sudėtingus ir iššūkių kupinus projektus.“

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Anchelis Gurija pabrėžė, kad Vilniuje atidaroma CERN paroda yra atspindys to, ką jis yra matęs pačiame CERN: „Tai – puikus mokslo ir technologijų bendradarbiavimo pavyzdys, kuriame tiriamos pasaulio paslaptys. O šioje parodoje viso pasaulio europiečiai gali sužinoti apie daleles, apie tai, kas vyksta CERN, gali pamatyti šios organizacijos vertybes.“

NFTMC – koncentruojasi keturios pagrindinės technologijų kryptys: puslaidininkinė nanotechnologija, organinių medžiagų technologijos, chemijos technologijos ir lazerių bei šviesos technologijos
Keturių aukštų, daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė.

Centre veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai.

NFTMC sujungs trijų skirtingų mokslo institucijų padalinius – Fizinių ir technologijos mokslų centrą, VU Fizikos fakultetą, VU Taikomųjų mokslų bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutus, dalį VU Chemijos fakulteto. Bus įkurtos trys laboratorijos, priklausančios Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

JGMC tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Jis kuriamas Vilniaus universiteto Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto (GMF) biologinių katedrų pagrindu.

JGMC, kurio plotas 24 tūkst. kv. m., pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuos 800 studentų, 160 doktorantų, dirbs 200 mokslinio-pedagoginio personalo. Jiems įrengtos 24 auditorijos, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų, 3 kompiuterių klasės, 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos, savarankiškoms studijoms skirtos darbo vietos.