Šie robotai spalį turėtų pasiekti Marsą ir galutinai patvirtinti, ar šioje planetoje kada nors galėjo būti gyvybės – taip kaip mes ją supratame – ženklų, rašo „The Verge“.
„ExoMars“ programa susideda iš dviejų etapų. Pirmojo pradžia – šiandien, paleidus raketą, kuri nuskraidins du robotus „Trace Gas Orbiter“ ir „Schiaparelli EDM Lander“ į Marsą. ESA tikisi, kad jie savo kelionės tikslą pasieks šių metų spalio viduryje, spalio 19-ąją.
„Trace Gas Orbiter“ turėtų tapti Marso palydovu, kuris skries aplink Raudonąją planetą ir tirs jos atmosferoje esančių dujų tipus. Kitaip tariant, „Orbiter“ ieškos metano pėdsakų – jei jų bus aptikta, tikriausiai atsakymas į klausimą, ar planetoje galėjo kada nors būti biologinė gyvybė, bus teigiamas.
„Schiaparelli“ darbas – nusileisti ant Marso paviršiaus. Pagal tai abi šią operaciją organizuojančios kosmoso agentūros nuspręs, ar jų naudojama nusileidimo technologija yra tinkama – jei robotas palies paviršių švelniai ir nesudužęs, tokiu atveju prasidės antrasis misijos „ExoMars“ etapas, kurio metu į Raudonąją planetą bus siunčiamas marsaeigis „Rover“, tirsiantis planetos grunto pavyzdžius. Taip pat svarstoma, kad marsaeigio roboto „Rover“ atrastus mėginius reikėtų parskraidinti tyrimams į Žemę, nes nuotoliniai tyrimai yra pernelyg sudėtingi.
Gali būti, kad „ExoMars“ misijos metu atradus gyvybės įrodymų, bus pradėtos planuoti ir žmonių kelionės į Marsą. Optimistiškai nusiteikę ekspertai tvirtina, kad tai gal būt būtų galima suorganizuoti per 30-40 metų laikotarpį.
